Amžinas laikinumas

Kauniečiai tikriausiai dar nepamiršo neatsiejama miesto dalimi buvusių kioskų. Juose buvo prekiaujama viskuo –  nuo prezervatyvų iki karštų čeburekų, alaus, dažų plaukams, pliušinių kiniškų meškučių šviečiančiomis akimis. Ne vienas toks kioskelis dirbo netgi ištisą parą. Ilgainiui kioskų populiarumas mažėjo, ir liko jie stovėti užkaltais langais.

Neapsikentusi savivaldybė ėmėsi judinti kioskų, kurie kadaise dygo kaip laikini pastatai, savininkų sąžinę, reikalaudama nugriauti arba pervežti į kitą vietą miesto veidą darkančius neveikiančius, dažnai apleistus statinius.

Kaunas apsivalė nuo mažųjų vaiduoklių, tačiau terminas – laikinas statinys iš statybų reglamento neišnyko, kaip ir mažesni statybos reikalavimai statant į šios sąvokos apibūdinimą pataikančius statinius. Kai kuriais atvejais toks terminas atrodo kaip landa sudėtingame statybų labirinte.

Apie laikinus, tačiau abejonių dėl vizualaus amžinumo keluiančius priestatus "Kauno diena" rašė. Žvilgsnis tada krypo į Raudondvario dvaro komplekso oranžeriją ir ją ramstančius laikinus priestatus – stiklines verandas, terasas, takelį. Abejones dėl tariamo laikinumo tąsyk išsakė ir Raudondvario oranžerijos kapitalinio remonto projektą rengusi architektė. "Kokie laikini? Įbetonuotos kolonos ir niekas to betono neatkrapštys", – pastebėjo architektė Raimonda Razulevičienė.

Lankytojų aptarnavimo paviljonas

Kone pirmoji šiuolaikiška laikino statinio statusą turinti kregždė Kaune yra garsi kavinė ant Milikonių kalno šlaito "Viva Kaunas". Šią kavinę ir Raudondvario dvaro oranžeriją su laikinais priestatais jungia ne tik laikino statinio statusas, bet ir ta pati gerai žinomo verslininko Vyto Čičelio pavardė.

Statybos ekspertų vertinimu, laikina statyba sumažina daugybę rūpesčių, kuriuos reikėtų įveikti imantis nelaikinos statybos. Laikinam statiniui tereikia suderinti žemės plotelį, tačiau pirkti ar nuomotis nebūtina, nereikia rengti detaliojo plano, žodžiu, atkrenta daugybė rūpesčių.

Konsultacijas teikiantys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai taip aiškina laikino statinio apibrėžimą: "Statybos įstatyme nurodyta, kad laikinais statiniais laikomi tokie statiniai, kuriuos leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Paprastai jis nustatomas statytojo pageidavimu arba savivaldybės administracijos motyvuotu sprendimu."

Praėjusios kadencijos valdžios palaiminimu Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2012 m. buvo suderintas architekto Rimvydo Jurgio Palio suprojektuotas laikinas lankytojų aptarnavimo paviljonas prie apžvalgos aikštelės Linkuvos gatvėje, kurį ketino statyti bendrovė "Dinaka". Akivaizdu, kad lankytojų aptarnavimo paviljonu pavadintas statinys gerokai praaugo įsivaizduojamus laikino statinio lūkesčius.

Suderintas nutartimi

Kavinės atidarymo iškilmėse jos savininkas V.Čičelis atskleidė ėjęs kryžiaus kelius, kol ant šlaito pakibusios kavinės idėja gavo palaiminimą. V.Čičelis sakė, kad sudėtingiausia buvo gauti leidimus laikinosios paskirties statiniui. Tai užtruko net trejus metus, o laikinoji kavinė išdygo greičiau nei per metus.

Į Milikonių kalno šlaitą susmigo galingos metalinės kolonos, laikančios statinį. Kavinė yra pailgos pusapvalės formos, primena teleskopo vamzdį. Pastatas sumontuotas iš gaubtų metalo konstrukcijų ir gaubto stiklo. Kavinę pratęsia 20 m ilgio tiltas, pakibęs virš skardžio 12 m.

"Projektas suderintas vadovaujantis komisijos, susijusios su kioskais, paviljonais ir prekybai ar paslaugoms teikti pritaikytais automobiliais arba jų priekaboms nagrinėti posėdžio protokoline nutartimi", – praėjusios kadencijos valdžios sprendimą išdėstė Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Natalija Danielienė-Tsebriy.

Pavaduotojos duomenimis, kavinės statyba suderinta ir pagal laikinų statinių supaprastintų projektų rengimo aprašą, kurį Kauno miesto taryba patvirtino 2011 m. vasarį.

Investicija į laikinumą

Kauno savivaldybės turimuose dokumentuose užfiksuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius neprieštarauja laikinam statiniui šalia Milikonių kalno apžvalgos aikštelės iki šių metų spalio pabaigos. Pagal pirminius laikinos kavinės savininko V.Čičelio užmojus investicija į laikiną statinį iki šių metų pabaigos dar neturėjo atsipirkti.

"Kadangi projektas nestandartinis, visas statinio detales teko užsakyti specialiai. Už tai teko mokėti brangiau. Vien lenktas stiklas su paketu kainavo 100 tūkst. litų. Iš viso teko investuoti 300 tūkst.", – per atidarymą sakė verslininkas. Žurnalistai užfiksavo ir tai, kad V.Čičelis tuomet tikėjosi, jog investicija atsipirksianti per penkerius metus. Kol kas nuo atidarymo tepraėjo treji metai.

Pagal 2014 m. sausio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytą sutartį su bendrove "Dinaka" dėl laikinojo statinio kiosko-paviljono naudojimo viešoje miesto vietoje moka vietinę rinkliavą: už ne visus 2014 m.  – 1 592 eurus, 2015 m. – 2 116 eurų, 2016 m. – 1 736 eurus.

Įstatymuose nurodyta, kad statytojas turi galimybę pratęsti statinio naudojimo terminą. Tam tereikia kreiptis į savivaldybę. Užkliūva tik terminai, kai per laikino paviljono atidarymą skelbiamas investicijų atsipirkimas viršija sutartą naudojimosi terminą.

Nauji vėjai

Visiškai kitokį laikinų statinių projektą mėgina įgyvendinti šiandienos Kauno savivaldybė. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas pristatė laikinų turizmo paviljonų idėją. Savivaldybės prižiūrimuose miesto parkuose, kitose rekreacijai tinkamose miesto erdvėse bus siūloma įrengti laikinus paviljonus.

Kol kas numatyta dešimt vietų, kuriose verslininkai galėtų statyti laikinus paviljonus. "Riedučių, dviračių, baidarių nuoma užsiimantys verslininkai galėtų įsirengti laikinus paviljonus tai veiklai tinkamose aplinkose. Galėtų būti ir maitinimo įstaigos", – idėjos eskizais dalijosi V.Šiliauskas.

Trims iš parinktų vietų jau buvo paskelbti konkursai. Kol kas dėmesio sulaukė dvi – erdvė Kalniečių parke ir aikštelė Šančiuose prie Geležinkelio tilto.

Tarp siūlomų turizmo paviljonams vietų buvo ir aikštelė Panemunės šile prie "Trijų mergelių" pėsčiųjų tilto, tačiau ši vieta kol kas nesudomino verslininkų. Neatmetama galimybė, kad tai šiltojo metų periodo vieta, todėl už lango pučiant šaltukui ji dar nelabai domina maitinimu ar kita veikla užsiimančių verslininkų.

Dėmesys statiniui

V.Šiliauskas pabrėžė, kad turizmo paviljonais vadinami statiniai turės atitikti laikino statinio įsivaizdavimą. "Mes kalbame apie laikinus turizmo paviljonus, kurie yra nedidelio ploto. Tokiam statiniui nereikia projekto, pakanka projektinio eskizo-vizualizacijos. Planuojamas didžiausias pastatas 80 kv. m, dar gali būti terasa. Tokiam laikinam pastatėliui nereikia statybos leidimo", – trumpesnį statinio realizacijos planą minėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Pasak pašnekovo, sutartyje būtų numatyta, keleriems metams išduodamas leidimas verstis numatyta veikla. Pasibaigus sutartam laikui, laikiną statinį savininkams tektų nugriauti, persivežti kitur arba tartis pratęsti veikimo laiką. V.Šiliauskas neabejoja, kad laikini turizmo paviljonai nekels abejonių ir neatrodys nepajudinami.

"Kai pateikiamos vizualizacijos, ypatingą dėmesį kreipiame į tai, kad nebūtų suprojektuoti pamatai. Jei pastatas neturi pamatų, vadinasi, jis laikinas ir jį galima labai paprastai nukelti. Aišku, jei neužfiksuota jokių pažeidimų, veikla vyko sklandžiai ir vystytojas prašys pratęsti veiklą, komisija svarstys tokį prašymą", – dėstė V.Šiliauskas.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas patikslino, kad vietinė rinkliava už būsimus paviljonus numatyta pagal užstatymo plotą. Maksimalaus dydžio 80 kv. m paviljonui – 2 eurai už 1 kv. m, vienkartinis mokestis konkurso pasiūlymo metu ir licencijos mokestis, jei tokia bus.