Nors kitais metais litą pakeis euras, buvusi mūsų šalies valiuta neišnyks. Tiesa, ne ji bus naudojama ne parduotuvėse, o kolekcininkų sandėriuose.

Vertė tik didės

Vakar prasidėjusiame ir visą savaitgalį truksiančiame tarptautiniame sendaikčių turguje „Laiko ratu“ buvo apstu pardavinėjamų pavienių monetų, banknotų ir jų kolekcijų. Daugiausiai – Lietuvoje cirkuliavusių pinigų.

Senoviniai litai jau senokai yra kolekcinė vertybė. Tačiau šiame didžiuliame senturgyje, vykstančiame prekybos miestelyje „Urmas“, mezgėsi ir diskusijos, ar dabar cirkuliuojantys litai irgi kada nors taps kolekcine vertybe.

„Dabar kiekvienas turi daugybę kol kas galiojančių lito monetų, banknotų. Tad jų pasiūla net ir atėjus eurui bus didžiulė – vadinas, ir kaina maža. Bet kas čia žino? Gal kažkas pasikeis ir jų liks tik vienetai. Tad ypač geriausiai išsilaikiusieji bus tikra vertybė“, - svarstė kolekcininkas Linas Valčiukas.

Kitas numizmatas tik numojo ranka. „Žiūrėkit, kiek turime prisitaupę dabartinių litų ir centų. Kiekvienas jų turime, ir ne po vieną“, - susuktas krūveles monetų rodė vyras.

Tačiau neabejojama, kad po sausio 1-osios istorija tapsiančių litų vertė bent šiek tiek pakils.

„Už  1991 m. išleistą 100 litų banknotą iš kolekcininkų galite gauti 120 litų. Mokame daugiau nei juos superkantis Lietuvos bankas, nes šie banknotai išimti iš apyvartos“, - demonstravo kolekcininkas Arvydas Jurkaitis.

Po 70 litų jau dabar kainuoja 1991 m. išleistos 1, 2 ir 5 litų monetos. „Jos buvo iš nikelio, greitai dėvėjosi. Dauguma jų žmonės sunešė į banką, bankas jas sunaikino. Todėl ir išaugo jų vertė“, - kalbėjo vyras.

Išgraibsto akimirksniu

Turguje prekiavę latviai Julija ir Janis Ceičos greta gintarinių karolių su originalia etikete, jog jie pagaminti 1924 m. JAV, taip pat buvo išsidėlioję ir monetų bei banknotų albumėlius. Iš lietuviškų pinigų jie turėjo po Nepriklausomybės paskelbimo įvestų talonų. Latviai juos pardavinėjo po du-tris litus.

Ar, jų manymu, dabartiniai litai ateityje irgi bus nelabai vertinami? Kaip atsitiko su latais? Latas latui nelygus. Pavyzdžiui, 24-ių jubiliejinių vieno lato monetų rinkinys įkainotas 150 eurų. „Šiais laikais išleistos jubiliejinės lito monetos irgi yra išgraibstomos ir jų vertė yra kur kas didesnė nei nominalo dar net neįsigaliojus eurui“, - pastebėjo L.Valčiukas.

Viršija 5 tūkst. kartų

1 cento monetos, išleistos 1925 m., negausite be 50 litų. Jos vertė nominalą viršija net 5 tūkst. kartų, kuo negalėtų pasigirti tais pačiais metais ar net anksčiau išleista 5 centų moneta. Kodėl?

Numizmatai pasakojo apie legendą, kad 1 cento monetas išnaikino ubagai, sumesdami jas į upes tam, kad dienos uždarbis būtų mažiausiai 5 centai.

Vienos labiausiai pageidaujamų lito monetų – prieškariu išleistos 10 litų su Vytautu bei su Antanu Smetona. „Pastarosios ieškoti jau pasidarė mada. Pernai ji kainavo 150 litų, šiemet – jau 300 litų“, - nusistebėjo L.Valčiukas.

Tačiau net ir tais pačiais metais išleistų monetų vertė gali skirtis kelis kartus. Nors ir jos visos gerai išsilaikę. „Ant monetos Vytautas pavaizduotas sėdintis ant žirgo. Tokios vertė yra 90 litų“, - kalbėjo A.Jurkaitis. Tačiau, anot jo, yra monetų, kuriose nesimato žirgo vyriško pasididžiavimo. Jos kainuoja jau 200 litų. „Pats tokios dar neturiu. Tai parduodamose monetose vis tikrinu, kaip atrodo žirgas“, - šyptelėjo kolekcionierius iš Utenos A.Jurkaitis.

Be monetų jis renka ir atvirukus, saldainių popierėlius su gimtojo miesto vaizdais. „Šis senturgis yra draugų susitikimo vieta. Grįžęs namo prirenku atvirukų su Kauno vaizdais, kauniečiai man prirenka su Utenos, o turguje susikeičiame“, - aiškino vyras.

Nauja banga

O kaip Lietuvoje cirkuliavusius pinigus vertina užsienio kolekcionieriai? „Esame per daug maža šalis, per mažai turime įtakos, kad būtų labai domimasi mūsų valiuta. Pavyzdžiui, kad ir patys lietuviai daugiausiai renka savo šalyje buvusius pinigus“, - teigė vienas po senturgį vaikštinėjęs kolekcionierius.

Jis pats tądien ieškojo ostrublių ir ostmarkių, Lietuvoje galiojusių iki karo. „Ne, jų neturiu. Kas čia pasidarė? Nauja mada užėjo, kad visi dabar jų ieško?“ – stebėjosi įvairių šalių istorine valiuta prekiavęs vyras.

Komentaras

Ignas Narbutas, M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėjas

Monetos ir banknotai numizmatine vertybe tampa, kai jie yra reti. Apyvartiniai pinigai nėra retenytė, nebent tai būtų išleistos proginės monetos, leidžiamos riboto skaičiaus. Dabar esantys apyvartoje litai didele numizmatine vertybe netaps net ir po 100 ar 200 metų. Labiau vertingi bus tik jų rinkiniai. Nebent ateitų kas nors ir sunaikintų daugumą dabar cirkuliuojančių litų. Pavyzdžiui, XVIII a. apyvartinės monetos, kurių iškilę daug, superkamos tik pagal jų metalo kainą, nebent jų būklė būtų ideali. Taip, kolekcininkai ypač vertina monetas ar banknotus, kurie buvo išleisti su klaida, netikslumais. Bet Lietuvos monetų kalykla dabar dirba tiksliai ir gerai, ir tokių, kolekcininkų apmaudui, neišleidžia. Vertingiausia prieškario moneta yra 10 litų su A.Smetona. Dėl okupacijos dalis jų buvo sunaikinta, ne visos jos buvo spėtos paleisti į apyvartą. Be to, kolekcininkų jos buvo įvertintos kaip pačios gražiausios lietuviškos monetos. Jas pirko ir užsienyje. Viena brangiausiai pasaulyje parduotų lietuviškų monetų yra 150 Žygimanto Augusto laikų dukatų.

Kiek litų apyvartoje?

2014 m. rugpjūčio 29 d. apyvartoje buvo daugiau kaip 82 mln. įvairių nominalų litų banknotų (jų suma – 9 802 mln. Lt, jie svėrė apie 82 tonas) ir daugiau kaip 1 179 mln. įvairių nominalų apyvartinių monetų (jų suma – 257 mln. Lt, jos svėrė apie 2 391 toną).

2014 m. rugpjūčio 29 d. didžiausią visų banknotų apyvartoje dalį sudarė 100 ir 200 litų banknotai (atitinkamai 20 ir 37 %), didžiausią visų monetų apyvartoje dalį sudarė 1 ir 2 centų monetos (atitinkamai 40 ir 21 %).

Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenkantis litų ir centų monetų skaičius per metus padidėjo 3,2 proc. – iki 393 monetų, iš jų 155 vienetai – 1 cento monetos.

2014 m. rugpjūčio 29 d. 1, 2 ir 5 litų monetos sudarė apie tris ketvirtadalius (76 %) visos apyvartinių monetų apyvartoje sumos. Per metus 5 litų monetų apyvartoje sumos dalis sumažėjo 0,4 procentinio punkto, 2 litų ir 1 lito – beveik nepakito.

Lietuvos banko inf.