Nugriauto Senamiesčio namo vietoje archeologai atkasė vieną seniausių rūsių Kaune. Šioje vietoje mokymo paskirties pastatą norintys statyti užsakovai privalės rūsį restauruoti. Maža to, rūsio ribos neatitinka ribų, kurios numatytos detaliajame plane, todėl užduotis statytojams tapo dar keblesnė.

A.Jakšto gatvės 6 numeriu pažymėto sklypo vietoje archeologinius kasinėjimus neseniai baigę Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto archeologai galiausiai pamatė, kaip atrodė XVI amžiaus pradžios rūsys. Skliautuota, raudonų plytų požeminė patalpa iki tarpukario dar buvo eksploatuojama, o vėliau buvo užversta žemėmis. Darbininkai neseniai išlaisvino rūsio erdves. Rūsio plotis - beveik 5, ilgis - beveik 8 metrai.

Archeologas Algirdas Žalnierius pasakojo, kad rūsio ertmėse radinių rasta ne itin gausiai ir ne tokių senų. Buvo atkasti du, kaip spėjama, Antrojo pasaulinio karo šalmai, kardas. Kam jie priklausė - aiškinsis istorikai.

Archeologo aiškinimu, anuomet rūsiai tarnavo ne kaip šaldytuvas maisto produktams. Tuometiniai miestiečiai nekaupdavo maisto atsargų, bulvių dar nebuvo Lietuvoje. Rūsiuose buvo laikomi brangiausi šeimos daiktai, prekės.

„Miestus dažnai nuniokodavo gaisrai. XVII amžiaus pradžioje išdegė kone pusė Kauno. Rūsiuose sudėtų daiktų ugnis nepasiekdavo“, - paaiškino A.Žalnierius.

Bemaž prieš 500 metų statytas rūsys išsilaikęs neblogai, restauruoti 30 centimetrų storumo skliautus, archeologo nuomone, nebus sudėtinga.

Mokymo paskirties pastatą šioje vietoje projektuojantis architektas Ginautas Stanislovaitis pasakojo, kad šiuo metu vyksta derybos su paveldo specialistais. Šie, pasak architekto, reikalauja kitų užstatymo ribų, nes rūsys išsikiša į A.Jakšto gatvės šaligatvį . Tai neatitinka užstatymo ribų, kurios yra parengtame detaliajame plane.

„Keičiant detalųjį planą, užsakovai prarastų daug laiko. Dabar galiojantis detalusis planas rengtas 4 metus. Jei statyba negalės prasidėti dar tiek pat metų, užsakovai - Lietuvos Kolpingo fondas - gali apskritai atsisakyti čia ką nors statyti. Jie tiesiog neturės tam numatytų pinigų“, - svarstė architektas.

Užsakovai suinteresuoti kuo greičiau pradėti pastato statybą, bet kada baigsis popierinių darbų stadija - neprognozuojama. Kokią paskirtį suteikti skliautuotam rūsiui taip pat dar nenuspręsta.

„Rūsio dekoratyvumas - ne stebuklas, tik tiek, kad jis senas. Pastatytas grubiai, labai suiręs, plytos permirkusios. Jį restauruoti - darbo daug, bet kažkaip eksponuosim visa tai“, - žadėjo G.Stanislovaitis.

Architekto teigimu, vien archeologiniai kasinėjimai užsakovams atsiėjo apie 0,5 mln. litų. Restauravimas irgi surys nemažai pinigų.

„Prieš tuos, kas imasi tokių projektų, reiktų nusiimti kepurę. Iš to ekonominė nauda jokia“, - mano architektas.

Virš rūsio stovėjusiame XVI a. pastate, archeologų įsitikinimu gyveno labai turtingi žmonės, galbūt valstybės vadovo tarnybos atstovas.