„Kai lauke pradeda spausti šaltis, žmonės prideda malkų, viskas užsidega. Kodėl? Nes nori šiltai, patogiai gyventi“, – apie neatsakingą žmonių elgesį kalbėjo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, 5-osios komandos viršininkas Mindaugas Belickas. Jo teigimu, daugiausiai gaisrų kyla dėl neatsakingo, neapdairaus gyventojų elgesio. Pavyzdžiui, paliktos degios medžiagos prie krosnių, židinių.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Baranauskas akcentavo reguliarią kaminų priežiūrą. „Žiemą gaisrų padaugėja dažniausiai dėl netvarkingų šildymo sistemų, netvarkingų dūmtraukių. Ką reiktų kiekvienam padaryti – prieš kiekvieną šildymo sezoną išsivalyti dūmtraukius, naudoti tokį kurą, koks yra numatomas gamintojo“, – patarimais dalijosi N. Baranauskas. Kaip teigė specialistas, gyventojai mėgsta deginti netinkamą kurą. Pavyzdžiui, medžių plokštes su klijais. N. Baranausko patarimas: „Svarbiausia laikytis bendrų gaisrinės saugos taisyklių.“
Gaisro atvejų pasitaiko ne tik senesnės statybos būstuose, bet ir naujuose pastatuose. N. Baranausko teigimu, tokie atvejai nutinka tada, kai „jau nuo statymo padaryta klaidų, įrenginėjant krosnį nesilaikoma saugių atstumų iki dūmtraukių“.
„Senesnės statybos namuose nusidėvi viskas, gyventojai neatnaujina įrenginių, pamiršta uždaryti dureles ir taip kyla gaisrai. Reikėtų atidžiau prižiūrėti krosnis ar kitus šildymo įrenginius, nes gali baigtis liūdnai“, – akcentavo N. Baranauskas.
Tarnybos vykdo įvairias prevencines programas. Viena iš jų – dūmų detektorių bei dūmtraukių tikrinimo programa. Taip primenama gyventojams pasirūpinti savo saugumu.
„Kaimiškose vietovėse žmonės mėgsta džiovinti malkas. Kaip jas džiovina? Sudeda ant krosnies ir palieka, kol išdžiūsta ne tik malkos, bet ir užsidega namas. Reikėtų vengti tokių įpročių“, – patarė M. Belickas. Tokių atvejų, kai gyventojai palieka įvairias degias medžiagas šalia ugnies šaltinio, dažniausiai pasitaiko rajonuose, kaimo vietovėse ar patalpose, kuriose gyvena vyresnio amžiaus žmonės.
Šildymo metu galima ne tik sudegti, bet ir apsinuodyti smalkėmis.
Gaisro priežastys – įvairios
M. Belicko teigimu, pasitaiko įvairių gaisro priežasčių. Pavyzdžiui, žmonės pamiršta atidarytas krosnies dureles. Viena iš dažniausių – jau minėtas dūmtraukių nevalymas. Specialistai atkreipė dėmesį, kad gyventojai pamiršta juos išsivalyti arba galvoja, kad valė juos visai neseniai, o realybė visai kitokia. Dėl tokių priežasčių kyla gaisrai, nukenčia žmonės, sukeliamas pavojus ir kitiems.
„Šildymo metu galima ne tik sudegti, bet ir apsinuodyti smalkėmis. Tam nebūtinai turi kilti gaisras. Labai dažnai žmonės įsirengia židinius gyvenamosiose patalpose, pavyzdžiui, svetainėje. Nepagalvoja, kad tokiems įrenginiams reikia oro tiekimo. Įsivaizduokite, uždaryti langai – oras nepatenka iš lauko į patalpas. Bet kai židinys dega, jis išdegina deguonį. Ir ne tik išdegina deguonį, bet ir pradeda papsėti – taip bando gauti deguonies. Ir kai užsiliepsnoja, gaunasi ugnies pliūpsnis. Per tą pliūpsnį į patalpą patenka ir smalkės. Žmonės jų neužuodžia ir toliau ramiai gyvena nieko neįtardami“, – pabrėžė M. Belickas.
Ugniagesiai dalijosi tikromis istorijomis, iš kurių galima pasimokyti.
„Yra buvęs atvejis, kai perėjimas nuo krosnies iki kamino padarytas iš aliuminio folijos“, – pasakojo ugniagesiai.
Specialistai taip pat pasakojo apie kamine rastus laidus ir apie tai, kaip žmonės sugalvoja pelenus sudėti į plastmasinį kibirą, kuris vėliau užsidega namo viduje arba net šalia malkų. Kartais pelenus žmonės supila tiesiog į konteinerį. Pasak ugniagesių, žmonės dažnai elgiasi neapgalvotai, į rekomendacijas numoja ranka.
Pagrindiniai patarimai gyventojams šaltuoju sezono metu: elgtis apgalvotai, laikytis bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, išsivalyti dūmtraukius prieš kiekvieną šildymo sezoną. Jeigu atsižvelgiama į šiuos patarimus, gaisro pavojaus tikimybė sumažėja.
Naujausi komentarai