„Kauno dienos" redakciją pasiekė kauniečio Mindaugo Grigaičio laiškas, kuriuo jis nori atkreipti visuomenės dėmesį į miesto valdžios siekį „nedemokratiškai ir vartotojiškai urbanizuoti viešąsias erdves". Pateikiame M. Grigaičio atsiųstą tekstą ir kviečiame visus skaitytojus mums rašyti adresu [email protected] apie tai, kas Kaune liūdina ar džiugina. 

Mindaugas Grigaitis

Dar 2012 m. Kaunas pateikė paraišką tapti Žaliąja 2015 m. Europos sostine. Tuomet buvo akcentuota, kad "stiprioji Kauno pusė yra žalieji plotai ir miestą juosiantys vandens telkiniai". Natūralūs gamtos paminklai – nenuginčijama Kauno vertybė. Tik klausimas – kaip jie puoselėjami? Mat tais pačiais 2015 m. Kaunas ne tik kad netapo Žaliąja sostine, bet ir suintensyvino žaliųjų plotų naikinimą miesto centre.

Nyksta žalios erdvės

M.Valančiaus gatvėje – pačioje Senamiesčio širdyje – statomas daugiabutis. Netrukus Kauno miesto taryba turės apsispręsti ir dėl žaliojo ploto Laisvės al. pradžioje (prie Krėvos g. 2) likimo. Jame ketinama įrengti 30 vietų stovėjimo aikštelę ir statyti Sporto medicinos centrą. Esą bus užimta tik "nešvarioji sklypo dalis", o teritorija, turinti saugomo sklypo statusą, bus palikta.

Sunku įsivaizduoti, kaip tokiame mažame plote galima, nepažeidžiant saugomos teritorijos, įrengti stovėjimo aikštelę ir pastatyti 8,5 m aukščio pastatą, kurį reikės prijungti prie kanalizacijos, elektros ir kitų sistemų. Dar 2014 m. balandį daugiau negu 200 kauniečių išreiškė savo poziciją rašte, adresuotame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Kauno miesto merui (pirmiausia Andriui Kupčinskui, po to raštas buvo siųstas ir Visvaldui Matijošaičiui), tuomečiam LR aplinkos apsaugos ministrui Valentinui Mazuroniui.

Raštuose neneigiama, kad miesto veidą reikia puoselėti, o griūvantį Sporto medicinos centrą – atnaujinti. Vaikams būtinas modernus sporto medicinos centras, niekas dėl to ir nesiginčija. Tie 200 neabejingų gyventojų nesupranta, kodėl tokie pastatai statomi vietoj žaliojo ploto?

Mėgstama poilsio vieta

Iš tiesų sunku paaiškinti tokį nekūrybingą ir vartotojišką elgesį: nekuriamos viešosios erdvės miesto žmonėms, nepuoselėjama europietiška poilsio kultūra atvirose erdvėse, o urbanizuojami žalieji plotai.

Kauno centre apstu bešeimininkių, apleistų arba beveik visai sugriuvusių pastatų, kuriuos pertvarkyti pagal šiuolaikinius miesto poreikius būtų ir pigiau, ir logiškiau. Plotas prie Krėvos gatvės jau 60 metų yra mėgstama kauniečių poilsio vieta, pasivaikščioti čia ateina įvairaus amžiaus žmonės, žiemą ir vasarą laiką leidžia tėvai su vaikais, savo jėgomis įsirengęs aikštelę jaunimas žaidžia tinklinį ir futbolą, žiemą slidinėja. Ši erdvė yra svarbi ir ekologiniu aspektu. Kauno centro gyventojai ir taip kvėpuoja užterštu oru, todėl sunkiai suvokiama, kam statyti pastatus, kurie tik dar labiau suintensyvins transporto srautą ir didintų užterštumą.

Susidaro įspūdis, kad estetinis miesto vaizdas kol kas kuriamas ne naikinant griuvėsius, o urbanizuojant žaliuosius plotus. Ir visiškai ignoruojamas miesto kultūrinis paveldas.

Visiškai nesirūpinama

Kaip atvirame laiške Kauno miesto merui yra pastebėjęs akademikas Leonardas Kairiūkštis, minėto skvero takas nuo Laisvės alėjos iki Ramybės parko turėjo jungti Vytauto ir Ramybės parkus ir kurti unikalią žaliąją zoną miesto centre.

Deja, net nesistengiama miesto centre įsteigti žaliąją oazę. Specialistai jau seniai pastebėjo, kad Kaunas neturi aiškios parkų ir želdinių priežiūros strategijos. Skaudu ne tik tai, kad naikinami mažesni žalieji plotai, bet ir kaip prastai prižiūrimi didieji Centro parkai: tų pačių Ramybės ar Vytauto parkų būklė, švelniai tariant, nekokia. Lapai negrėbiami bene trejetą metų, per jų sluoksnį beveik nebeauga žolė (taip pat ir dalyje Ąžuolyno), suoleliai sutrešę, krūmynai taip išvešėję, kad primena džiungles, o takai – kliūčių ruožus. Akivaizdu, kad šios miesto centro erdvės, kurios tikrai gali tapti atrama kuriant ekologiško žalio miesto veidą, yra apleistos ir užmirštos. Jos reikalauja investicijų, aiškios vizijos, ką su jomis daryti. Deja, kol kas miesto estetinis veidas – pačių miestiečių reikalas. Bet net ir tada, kai miestiečiai ryžtingai gina savo teisę į švarią ir estetišką aplinką, dažnai atsitrenkia į nepermušamą biurokratinę sieną.

Keistas požiūris

Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas gana nervingai reagavo į gyventojų prašymus atkreipti dėmesį, kad viešosios erdvės morališkai priklauso ir patiems gyventojams. Daugiau kaip 200 Kauno gyventojų, pasirašiusių po minėtais raštais, buvo pavadinti bambekliais, kuriems neva viskas netinka.

Neaišku, apie kokius anoniminius žmones valdininkas kalba, sakydamas, kad į savivaldybę ne kartą kreipėsi žmonės, nepatenkinti neva nuolat plote prie Kėvos gatvės girtuokliaujančiais benamiais. Taip, jų pasitaiko, bet jie migruoja čia būtent iš Ramybės parko, kurio makabriška aplinka skatina ten rinktis marginalus.

Miestiečiai prašė leisti už savo lėšas pastatyti vaikų žaidimų aikštelę, tvarkyti aplinką. Didžiausia problema, kad gyventojai nori imtis veiklos, viską daryti savanoriškai, o ne gaišti savo laiką biurokratiniams procesams, kaip įteisinti savo pilietines iniciatyvas. Mat pagal dabartinę tvarką miestiečiai gali būti nubausti už tai, kad gražina viešąsias miesto erdves, kuriose leidžia laisvalaikį, bet neturi nuosavybės teisių į jas.

Nutolę nuo realybės

Susidarius tokiai situacijai kyla klausimas – kieno yra Kaunas: valdininkų ar gyventojų? Kol kas atrodo, kad valdininkų, nes  aiškiai atkertama: jokiems teisės aktams statybos žaliuosiuose plotuose neprieštarauja.

Aktyviems miesto gyventojams tokios valdininkų kalbos rodo, kad miestą valdžia kol kas labiau pažįsta iš dokumentų ir žemėlapių, o ne iš realaus santykio su erdvėmis. Taigi, naikinant žaliuosius plotus, kurie yra šalia jų gyvenčių žmonių traukos centras, ir ciniškai ignoruojant gyventojų prašymus griaunama ne tik miesto estetinė ir ekologinė sistema, bet ir paties viešojo intereso esmė. Nekuriamas dialogas, nėra pagarbaus požiūrio į kauniečius, kuriems rūpi jų miestas.

Kauno miesto taryba sklypo M.Valančiaus gatvėje likimą jau nusprendė. Artimiausiu metu turės tarti žodį ir dėl žaliojo ploto Laisvės alėjos ir Krėvos gatvės sankirtoje. Neabejingų gyventojų prašymas ir siūlymas paprastas – nenaikinti žaliųjų erdių, o investuoti į jas, kurti unikalias oazes, leisti patiems gyventojams juos prižiūrėti ir puoselėti. Artėjantis balsavimas bus puikus lakmuso popierėlis, parodysiantis, kokią miesto viziją puoselėja dabartinė miesto valdžia: estetiką, ekologiją ir demokratiją ar nekūrybingą ir vartotojišką biurokratizmą.