Per 800 pavardžių
Pasak renginyje dalyvavusios Lietuvos divizijos generolo Miko Rėklaičio dukros kaunietės Astos Reklaitytės, dešimties tomų enciklopedinio leidinio "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m." redakcinės kolegijos narės, tame leidinyje paminėta, aprašyta daugiau nei 7 tūkst. Lietuvos karininkų. Sovietinės ir nacistinės okupacijų metais buvo nužudyta arba žuvo per 800 karininkų. Pastarųjų atminimas Karių kapinėse Kaune įamžintas Lietuvos karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos (LKKAS) pirmininko Vytauto Zabielsko iniciatyva ir pastangomis. Beje, būtent LKKAS parengė ir išleido minėtą enciklopedinį leidinį apie Lietuvos karininkiją.
Renginyje pakalbinta kauniečiams žinoma kultūros darbuotoja Dainuolė Kazlauskienė atėjo pagerbti ne tik šimtų žuvusių ar nužudytų Lietuvos karininkų, bet ir tėvo – majoro Kazimiero Bandžiaus atminimą.
"Tėtis 1944 m. nebėgo į užsienį nuo sovietų okupantų – išėjo į mišką, pas partizanus, nes Tėvynei buvo iškilęs didžiulis pavojus. Mama liko su keturiais mažais vaikais viena, kai 1945 m. pradžioje tėvas žuvo dėl infiltruoto į partizanų gretas išdaviko kaltės. Iki šiol nežinome tikslios vietos prie Panevėžio, kur užkastas tėtis su bendražygiais, tačiau miške jiems yra pastatytas paminklas. Dabar ir Kaune bus simbolinė vieta, kur galėsiu ateiti padėti gėlių, uždegti žvakutę", – kalbėjo slėpdama neklusnią ašarą D.Kazlauskienė.
Pagerbti savo giminaičio plk. ltn. Juozo Papečkio, sušaudyto Sverdlovsko lageryje, atminimo buvo atėjęs ir kaunietis Kęstutis Senkus, daugybė kitų karininkų artimųjų, giminių.
Priminti stalinizmą
Anot iškilmingoje paminklinio komplekso atidarymo ceremonijoje kalbėjusios tarpukario Lietuvos kariuomenės kapitono Liudviko Literskio, žuvusio Norilsko lageryje, dukros Violetos Zabielskienės, žuvusių ar nužudytų karininkų vaikų širdims dabar lengviau – jų tėvai prikelti iš ilgos užmaršties. Jie prikelti Kaune, o ne Vilniuje, kur paminklui neatsirado jokio žemės plotelio.
Tegul pavardės paminkle liudija didžiulį Lietuvos karininkijos naikinimo mastą stalinizmo laikotarpiu.
"Tegul pavardės paminkle liudija didžiulį Lietuvos karininkijos naikinimo mastą stalinizmo laikotarpiu. Ačiū Kaunui, taip nuoširdžiai priėmusiam šį paminklą. Mūsų nesulaukti tėvai mato, kaip jie čia yra mylimi ir gerbiami", – kalbėjo V.Zabielskienė.
Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavęs prof. Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį į tai, kad pasaulis nenori sklaidyti stalinizmo nusikaltimų puslapių, o tokių šalių, kaip Lietuva, kuri patyrė stalininį terorą, pusę amžiaus trukusią okupaciją švelniai vadina sovietmečio laikotarpiu. Pasaulis nesidomi, kaip tas laikotarpis radosi ir ką jis Lietuvai, kitoms valstybėms, tautoms reiškė. "Todėl mes turime visokiais būdais priminti, kad buvome okupuoti, kad kentėme terorą. Tegul šis paminklas primena tai", – sakė prof. V.Landsbergis.
Atidengė karininkų vaikai
Paminklinio komplekso penkias stelas atidengė žuvusių ar nužudytų Lietuvos karininkų vaikai: ats. ltn. Stasio Pūtvio-Putvinskio, žuvusio Gorkio kalėjime, vaikaitis ir kartu paminklinio komplekso autorius architektas Stasys Pūtvis, ltn. Ingo Ročkaus, žuvusio Uchtos lageryje, sūnus Arimantas Račkauskas (beje, buvęs Kauno meras), plk. Jono Semaškos, sušaudyto Vilniuje, sūnus Alvydas Semaška, plk. ltn. Vinco Žaliaduonio, žuvusio partizaninėje kovoje, dukra Nijolė Miškinienė, gen. Adolfo Ramanausko, nukankinto kagėbistų Vilniuje, dukra Auksutė Skokauskienė ir kt.
Pasak paminklinio komplekso architekto S.Pūtvio, paminklą sudaro kelių dalių kompozicija: įvadinė prasideda nuo įėjimo pro kapinių vartus ir vaizduoja Gedimino stulpus bei kartu žymi simbolį, kuris puošė visų Lietuvos karininkų uniformos atlapą.
"Greta šio simbolio – akmuo su tekstu, paaiškinančiu paminklo paskirtį. Už akmens, greta šoninio kapinių tako, ritmiškai išdėstytos granitinės stelos. Stelose iš abiejų pusių iškaltos žuvusių karininkų pavardės. Baigiamasis kompozicijos akcentas – Vyčio Kryžiaus formos monumentas, įrengtas linijinės kompozicijos pabaigoje ir sutampantis su Nepriklausomybės kovose žuvusių karių sklypo kompozicine ašimi. Visi paminklinio komplekso elementai pagaminti iš pilko granito, spalvą derinant prie esamų kryželių, pastatytų Nepriklausomybės kovose žuvusių karių palaidojimo vietose", – aiškino S.Pūtvis.
Naujausi komentarai