Atskleidė, kuriems regionams didžiausia potvynio grėsmė

Specialistai jau stebi upių lygį, o gyventojai ruošiasi galimam staigiam vandens kilimui.

Kaunietis Dominykas pasakojo, jog prieš 16 metų išgyvenęs didžiulį potvynį Radikiuose. Dabar vyras persikėlęs į Vilijampolę, tačiau vėl susiduria su ta pačia grėsme.

„Šiemet, atrodo, kad ruošiamės, tačiau tada nesiruošėme. Kaimynams buvo baisu, bet mes aukščiau gyvenome“, – dalijosi pašnekovas.

Kauno Vilijampolės mikrorajonas įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje, tad bendruomenė bando saugotis.

„Esame pasiruošę vandens lygio pakilimui iki 25 metrų. Sudėjome smėlio maišus, darome pylimus link vakarų pusės, esame uždengę elektros pastotes“, – aiškino bendrijos pirmininkas Martynas Andriejavas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Be to, gyventojai jau gavo perspėjimus apie pavojų.

„Vertiname galimybę – jei vanduo pakiltų aukščiau 26 metrų ribos, galėtų būti apsemti parkingai su sandėliavimo patalpomis“, – komentavo M. Andriejavas.

Didžiausią pavojų kelia ledų sangrūdos Neryje. Susidarius ledo kamščiams, vandens lygis gali pakilti maždaug per valandą.

„Aukštupyje formuosis aukštesnis vandens lygis, tad Kauno miestui ir rajonui – pavojingiausia“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Pavojus kyla ir kritinei infrastruktūrai.

„Turime statomus tiltus, vandenvalą, energetinių resursų aprūpinimą, dujotiekį, elektros pastotes. Jei visa tai bus apsemta – turėsime bėdų“, – neslėpė V. Vitkauskas.

Rizikingiausiose vietose statomi du tiltai – Neryje ir Nemune.

„Veiksmus esame apsitarę, pavyzdžiui, dėl ledo juodinimo, birias medžiagas barstyti, ar kitu būdu padengti“, – tikino Kauno rajono administracijos direktorius Mantas Rikteris.

Tiesa, Jonavos rajone prognozės taip pat skambėjo grėsmingai, tačiau didelės evakuacijos, greičiausiai, neprireiks.

„Galėtų būti tik apie dešimt žmonių, nes visi žmonės informuoti. Sodų bendrijos turi susidarę savo planus, kur išvyktų“, – pasakojo Jonavos rajono parengties pareigūnas Vytautas Kaminskas.

Kėdainiuose nerimaujama ir dėl elektros pastotės užsėmimo.

„Mieste yra teritorija, kur pasiekus kritinį vandens lygį, gali būti užsemta ir turėti neigiamos įtakos elektros pastotei“, – komentavo Kėdainių rajono administracijos direktorius Gintautas Muznikas.

Yra galimybė aktyvuoti Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmus – pasitelktume kitų valstybių pajėgumus.

Prireikus gyventojų gelbėjimui būtų pasitelkti net sraigtasparniai. Jei turimų pajėgų nepakaktų, būtų naudojamas valstybės rezervas, o kraštutiniu atveju – aktyvuojama Europos Sąjungos pagalba.

„Yra galimybė aktyvuoti Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmus – pasitelktume kitų valstybių pajėgumus“, – tvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Jei potvynis apgadintų gyventojų turtą ar sunaikintų namus, žmonės neliktų be pagalbos – numatytos kompensacijos.

„Teisiškai yra sureguliuoti mechanizmai dėl žalos atlyginimo po ekstremalios situacijos“, – dalijosi Vidaus reikalų ministerijos parengties pareigūnas Mindaugas Kanapickas.

Nors šį savaitgalį vietomis šils iki 10 laipsnių, tačiau specialistai teigė, kad potvynio dar nebus. Esą kol kas prognozės optimistiškesnės, nei atrodė pradžioje.