Atvertas senasis bibliotekos seifas: paaiškėjo, kas slypi už trijų jo durelių

Minint pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną, o taip pat bibliotekų savaitės atidarymą, Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įminta senojo seifo paslaptis.

Maždaug prieš pusmetį, įpusėjus spaliui, atsinaujinusi Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka miestiečius pakvietė pirmajai ekskursijai. Stovėdami pagrindinėje salėje, anuomet buvusioje banko sale, žmonės smalsiai žvilgčiojo į seifą kairiajame kampe ir bandė įminti trijų durelių jo viršuje paslaptį. „Raktų nuo šių skyrelių neturime. Nežinome, kas yra jų viduje, bet kai tik bus aišku – visiems pranešime“, – V. Kudirkos viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Monika Straupytė jau tąkart įnešė nemažai intrigos.

Beklausydami jos, vieni lankytojai siūlė visraktį, kiti – laužtuvą. Bibliotekininkai gi nebuvo linkę imtis tokių drastiškų priemonių, nors neabejojo, kad dar iki tol kažkas vidun bandė laužtis. Tai paliudijo ne tik žymės prie spynų, bet ir seifų meistras penktadienio rytą užsukęs į V. Kudirkos viešąją biblioteką.

Meistras sakė, kad durelėse buvo gręžtos skylutės. Vėliau jos užtaisytos. Beje, užrakintos iš naujo jos buvo raktu. Reiškia, kažkas jį pasidarė, bet nepaliko.

„Meistras sakė, kad durelėse buvo gręžtos skylutės. Vėliau jos užtaisytos. Beje, užrakintos iš naujo jos buvo raktu. Reiškia, kažkas jį pasidarė, bet nepaliko“, – M. Straupytė pasakojo, akimirką, kai išgręžęs skylutes meistras atvėrė visas tris dureles, ji sulaikė kvėpavimą. Vilties, kad ten kas nors slėpsis, beveik nebuvo. Todėl kai išvydo keliomis eilėmis ir aukštais išrikiuotas knygas, nesitvėrė džiaugsmu.

„Knygos buvo viename skyriuje. Likusieji du viršuje buvo tušti, – V. Kudirkos viešosios bibliotekos atstovė juokavo, kad duotuoju atveju pasitvirtino posakis apie apetitą, kuris kyla bevalgant. – Nors 100 proc. buvau tikra, kad visi skyriai bus tušti, viename jų pamačiusi knygas šiek tiek nusiminiau, kad likusiuose nebuvo nieko.“

Bibliotekininkai paskaičiavo, kad viename iš trijų atidarytų skyrių yra apie 70-80 knygų. Tikslus skaičius paaiškės vėliau, kai visos jos bus išimtos. Tik kol kas to neskubama daryti. Pervertę kelias knygas, bibliotekos darbuotojai jas paliks ramybėje, o tada kreipsis į Kauno apskrities viešosios bibliotekos restauratorius, kad šie įvertintų radinių būklę ir patartų, kaip su jais elgtis toliau.

„Bijome liesti knygas, kad joms nepakenktume, o ir dėti prie kitų knygų negalime. Jei jos turi parazitų ar pelėsio, gali užkrėsti kaimynes“, – žengusi arčiau seifo, vieną knygą iš jo M. Straupytė visgi ištraukė. Nors be datos, medinis, oda trauktas viršelis su metaliniais užraktais ir kirilica storo popieriaus lapuose leido spėti, kad ši knyga yra ilgaamžė. Likusios kelios, prie kurių mūvėdama baltas pirštinaites prisilietė M. Straupytė išleistos 19 a.  Sutvarkytos knygos bus įtrauktos į bibliotekos katalogą, o vėliau eksponuojamos. Būriui laimingųjų, užsiregistravusių ekskursijai, jas dar pavyks pamatyti šeštadienį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Senis

Senis portretas
Źdosu pasakos

R

R portretas
Niekaip nesuprantu kodėl tiek metų tas seifas išbuvo neatidarytas. Kas neleido?

Q

Q portretas
Trejos durelės, o ne trys. Už trejų durelių, bet už trijų sienų. Kažkada pritrūko dėmesio pamokose.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių