Kasmet investuoja tūkstančius

Laukdamas, kol atšils, ir besiruošdamas sėjai Garliavos apylinkių ūkininkas Arūnas Dirmeikis kasdien apvažiuoja laukus. "Kai kur sėti negalėsiu, nes dalis laukų užsemta dėl sugedusių melioracijos tinklų. Tam tenka skirti vis daugiau dėmesio ir lėšų. Kiekvienais metais keturių penkių žmonių komanda pustrečio mėnesio dirba taisydama melioracijos sistemą laukuose – šiek tiek pasitvarkome. Kitaip liktume be derliaus", – užsimena ūkininkas. Labiausiai mirkstančiuose laukuose ūkininkas savo lėšomis tvarko melioracijos griovius, kuriais rūpintis yra savivaldybės pareiga. "Jei nebūtume investavę, dirbę, tai šiandien apie 8 t iš 1 ha žieminių kviečių derlių nelabai galėtume galvoti", – sako pašnekovas.

1 tūkst. ha žemės kartu su sūnumi dirbantis A. Dirmeikis kasmet į melioracijos tinklų atnaujinimą investuoja apie 20 tūkst. eurų. "Ir tai tik tam, kad pašalintume pagrindinius melioracijos tinklų gedimus", – užsimena ūkininkas. Jis ir kiti ūkininkai pastebi: per 50 metų visa melioracijos sistema susidėvėjo ir pradeda neveikti.

2014 m. trys Garliavos apylinkių seniūnijos ūkininkai įkūrė Jurginiškių melioracijos statinių naudotojų asociaciją ir pateikė paraišką ES paramai gauti. Už gautą paramą prieš dvejus metus įvykdė melioracijos rekonstrukcijos projektą. ES finansavo 80 proc. projekto vertės, 20 proc. ūkininkai turėjo įdėti savo lėšų. "Iš pradžių mums patiems reikėjo investuoti visą sumą: tik atlikus darbus buvo kompensuota 80 proc. mūsų investuotos sumos", – atkreipė dėmesį A. Dirmeikis.

Melioracija – labai brangus dalykas. Brangu, nes žemėje reikia iškasti griovelius, sukloti drenažinius vamzdelius, paskui vėl užkasti.

Sistema buvo padalyta

Gavę 300 tūkst. eurų paramą, ūkininkai rekonstravo 50 ha plote esančius melioracijos tinklus. "Buvo atnaujintas ir pagrindinis griovys, ir pagrindinis rinktuvas. Melioracija – labai brangus dalykas. Brangu, nes žemėje reikia iškasti griovelius, sukloti drenažinius vamzdelius, paskui vėl užkasti. Nes žemėje kas 20 m suklotos drenažinės juostos – laukai tarsi išsiuvinėti po žeme, ir reikia visa tai atnaujinti", – A. Dirmeikis skaičiuoja, kad, taisant savo jėgomis, samdant ekskavatorių, vieno melioracijos sistemos gedimo pašalinimas kainuoja 500–1 000 eurų.

Atkūrus žemės nuosavybę, sovietiniais metais sukurta bendra melioracijos sistema buvo padalyta. Smulkios po žeme įrengtos melioracijos sistemos atiteko žemės savininkams, o už stambesnes – vandens rinktuvus, griovius, pylimus – liko atsakinga valstybė. Tačiau valstybė jais menkai tesirūpina: šiems tinklams prižiūrėti, renovuoti kasmet skiriama keliskart mažiau lėšų, nei reikėtų yrantiems melioracijos tinklams atnaujinti. Patikėjimo teise šią žemę ir įrenginius valdo savivaldybės. Nuo 12 cm diametro vandens rinktuvai ir pagrindiniai melioracijos grioviai yra savivaldybės žinioje, turi būti jos prižiūrimi. "Nuo nepriklausomybės atkūrimo, kiek ūkininkauju, nepapuolė, kad mano žemėse kažkas tuo rūpintųsi. Norėtųsi, kad savivaldybė susitvarkytų griovius ir pagrindinius 12 cm diametro vandens rinktuvus, kurie keliauja per skirtingų savininkų žemes. Mes faktiškai neturime teisės jų remontuoti, nes tai ne mūsų turtas. Bet būname priversti: jei paliksi užsemtus laukus – liksi be derliaus", – rankomis skėsčiojo pašnekovas.

Suardo ir savivaliaudami

Pasitaiko, kad žemės savininkai savivaliaudami ar iš nežinojimo suardo melioracijos sistemą. "Yra žmonių, kurie savivaliaudami net užtvankas pasistatę, pasimūriję – pasidarę tvenkinukus. Būna, kad balą išsikasa nesuderinę projekto ir nutraukia pagrindinį vandens rinktuvą. Ir jei tas rinktuvas iki tol sausino 50 ha žemės, po to tas žemės plotas skęsta balose. Ir dabar turiu tokių žemių. Greičiausiai reikės pačiam remontuoti, nors ir ne man tie rinktuvai priklauso, nes, jei ir kreipsiuosi į savivaldybę dėl finansavimo, greitos reakcijos nebus. O sėkla subeicuota, dirvos suartos – tuoj reikės sėti", – planavo A. Dirmeikis.

Pasak jo, dabar apsemtuose laukuose skraido šlapias vietas mėgstančios antys. Ūkininkas užsiminė: jei pats savo lėšomis nesutvarkys, ta vieta ir liks tinkama tik vandens paukščiams veistis.

Alvydas Rimdeika

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Grioviai ir stambiosios melioracijos sistemos yra valstybės turtas, mes visa tai prižiūrime patikėjimo teise. Melioracijos problemoms spręsti iš valstybės biudžeto skiriama labai mažai lėšų, todėl negalime spręsti melioracijos problemų iš esmės. Dabar, galima sakyti, rūpinamės tik melioracijos grioviais – valstybė skiria lėšų su prioritetu jas tam panaudoti. Kauno rajone melioracijos griovių, kuriuos mes turime prižiūrėti, yra 1 tūkst. 100 km. Jei tie grioviai nefunkcionuos – esamos melioracijos sistemos dar prasčiau veiks.

Šiemet iš valstybės biudžeto melioracijai rajone skirta 213 tūkst. eurų: ir remontui, ir priežiūrai, ir projektavimo darbams. Su tiek lėšų gali labai mažai padaryti. Tik didžiausias bėdas sprendžiame, avarinius gedimus taisome savivaldybės lėšomis. Reikėtų per 3 mln. eurų, kad galėtume sutvarkyti visus savivaldybei pavestus tvarkyti melioracijos griovius. Su dabartiniu finansavimu juos sutvarkysime tik po dešimties metų. Tačiau juk per dešimt metų daugybė naujų problemų atsiras.

Taip trūkstant lėšų, valstybė turėtų įstatymu ar kitaip teisiškai įvardyti, kad dirbantis žemę žmogus pats prižiūrėtų ir joje esančius melioracijos tinklus, įskaitant ir griovius. Juk jei taip ir toliau tęsis, po dešimties metų visi skęsime balose.