Lietuvos kelių arterija - magistralė Vilnius-Kaunas-Klaipėda - vasaromis neretai užsikemša dėl atliekamų remonto darbų. Kelininkai sako dirbantys savo darbą, o vairuotojai juos keikia.
Spūstyje nelaikė nervai
Pirmadienį po ilgojo savaitgalio nuo pajūrio Kauno ir Vilniaus link traukę žmonės prakeikė kelininkus, policininkus, vieni kitus ir likimą. Iš Palangos į Vilnių automobiliu su šeima važiavęs Darius Miselis pasakojo įveikęs pusiaukelę net nepagalvojęs, kad apie kelionę pažįstamiems turės ką pasakoti mažiausiai savaitę. Maždaug apie 17 val. ties Raseiniais D.Miselio „Volkswagen Passat“ įklimpo į poros dešimčių kilometrų ilgio spūstį, kuri susidarė dėl atliekamų magistralės remonto darbų atsiradusio važiuojamosios dalies susiaurėjimo.
„Mačiau, kad už mūsų automobilių eilė tik didėjo. Girdėjau, kad kai kurie vairuotojai protingai padarė ir ties Raseiniais pasuko į Žemaičių plentą, o mes pirmojoje spūstyje praleidome apie valandą“, - pasakojo vilnietis.
Kilometrus nusidriekusi automobilių kolona ne tik judėjo itin lėtai, bet neretai visiškai sustodavo. Gudresni už kitus norę pasirodyti vairuotojai pradėjo lėkti šalikėlėmis. Įsivyravo įtampa, kurios zonoje skraidė ne tik keiksmai, bet ir grasinimai.
Antradienį žiniasklaidos priemones apskriejo vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip „Volvo“ vairuotojas bando pristabdyti neleistinai šalikele skriejančius automobilius. Dėl to iš „Toyota“ automobilio su ramentu rankoje iššoko brandaus amžiaus moteris ir ginklu tapusiu ramentu pradėjo tvatinti per pro langą iškištą „Volvo“ vairuotojo ranką.
Tądien spūstyje užstrigę žmonės pasakojo, kad tokių incidentų buvo ne vienas.
Savaitgaliui nebuvo pasirengę
Tris didžiuosius Lietuvos miestus jungiantį magistralinį kelią Vilnius-Kaunas-Klaipėda prižiūrinčios valstybinės įmonės „Automagistralė“ vadovas Vladislovas Molis teigė po ilgojo savaitgalio turėjęs priekaištų kelyje darbus atliekančių bendrovių atstovams.
„Jau padaryti tam tikri pakeitimai, kurie garantuos, kad šį savaitgalį tokių didelių automobilių kamščių nebus“, - pažadėjo V.Molis.
V.Molis teigė, kad magistralėje dirbę kelininkai neatsižvelgė, kad artėja ilgasis savaitgalis ir jam nepasirengė, tačiau pabrėžė, kad bene didžiausi susidariusio didelio automobilių kamščio kaltininkai - vairuotojai.
„Kamščiai susidaro beveik visame pasaulyje, tačiau skirtumas toks, kad pas mus nėra vairuotojų kultūros. Jeigu vairuotojai būtų važiavę ten, kur leistina, eismo srautas būtų lėtas, bet judėtų, nesustotų“, - teigė V.Molis.
„Automagistralės“ vadovas sakė, kad vis dažniau toli nuo susiaurėjimo vietos pradedami įrengti atitvarai, kurie priverstinai automobilius į vieną eilę sustumia, kol jie dar neprivažiavę susiaurėjimo.
Dirba pavojingomis sąlygomis
Dar daugiau priekaištų vairuotojams turėjo kelyje dirbantys darbininkai.
„Kamščiai susidaro dirbtinai, nes atsiranda gudresnių, kurie pradeda važiuoti šalike. Jiems privažiavus kelio susiaurėjimo vietą eismas ir sustoja“, - kalbėjo kelyje netoli Raseinių dangą ir viaduką remontuojančios bendrovės „Alkesta“ projektų vadovas Kęstutis Milius.
Kalbinti eiliniai darbininkai pasakojo, kad šiais metais jų darbo vietoje nebuvo nė vieno nelaimingo atsitikimo, bet elgtis reikia itin atsargiai. Ypač darbininkus gąsdina net nemažindami greičio per remontuojamo kelio ruožą praskriejantys dideli sunkvežimiai. Apie vairuotojų neatidumą byloja ir po nakties aptinkami nuostoliai.
„Viduryje kelio sustatytus plastikinius ženklus ryte neretai randame nudaužytus“, - pasakojo vienas darbuotojas.
Dar daugiau žalos kelininkų pastatytiems ženklams padaroma per savaitgalį. Spūstyje pirmadienį užstrigę vairuotojai piktinosi, kad toli gražu ne visų tų ženklų reikėjo - jie atitvėrė važiavimui tinkamą vieną eismo juostą. Net ir darbo dienomis atitvertoje juostoje darbininkų nesimato, tačiau šie tvirtino, kad dirba pagal instrukcijas. Jie taip pat atmetė kaltinimus dėl per lėto darbo.
„Dirbam pagal grafiką. Kai nespėsim, tada ir savaitgaliais dirbsim“, - sakė vienas iš jų.
Automobilių srautas didės
Vairuotojų manymu, didelių spūsčių problemą magistralėje išspręstų trečios eismo juostos įrengimas, tačiau V.Molis teigė, kad kol kas magistralės atkarpoje nuo Kauno iki Klaipėdos jos poreikio nėra. Tačiau jau senokai inžinieriai paskaičiavo, kad tokią juostą reikėtų įrengti prie Kauno ir Vilniaus. Labiausiai užkimšta magistralės vieta - nuo Biruliškių iki Sargėnų.
Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas pernai čia siekė beveik 48 tūkst. automobilių per parą. Netoli Vilniaus, ties Grigiškėmis, šis intensyvumas siekia apie 34 tūkst. automobilių per parą. Trečią eismo juostą rekomenduojama įrengti, kai intensyvumas siekia 45 tūkst.
Atlikti tyrimai rodo, kad ateityje automobilių srautas magistralėje tik didės. Todėl kelio platinimas bus būtinas, tačiau šiuo metu tam nėra lėšų. Ir taip nemažą sumą kelio platinimui išpūstų Kleboniškio tilto praplatinimas. Be to, bemaž dešimtmetį reikėtų derinti ne tik kelio platinimo techninius klausimus, bet ir spręsti žemės problemą. Platinimas paliestų visus prie pat magistralės žemę susigrąžinusius žmones.
Netrukus išraus Grigiškes
Šiais metais visus remonto ir statybos darbus magistralėje atlieka trys pagrindiniai rangovai: „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Alkesta“.
Iki lapkričio žadama sutvarkyti daugiau nei 43 km magistralės dangos, rekonstruoti devynis tiltus ir viadukas, įrengs atitvarus, požeminę perėją gyvūnams, statys tvorą nuo jų bei atlikti nemažai kitų darbų.
Be to šiais metais jau pradėti įgyvendinti du itin dideli projektai.
„Kauno tiltai“ prie Klaipėdos, Jakų žiede stato estakadą, o Grigiškėse ketvirtadienį pradėta rengtis dideliai, daugiau nei trijų kilometrų ilgio kelio atkarpos rekonstrukcijai. Darbai pagreitį įgaus rudenį. „Automagistralė“ prašo važiuojančių į Vilnių, jei įmanoma, per Grigiškes nevažiuoti, o nuo Vievio rinktis kitą kelią.
Naujausi komentarai