Pro didinamąjį stiklą automobilių pardavėjų verslą aktyviai tyriantys mokesčių inspektoriai aptiko ne vieną mokesčių slėpimo būdą.

"Atėjau į vieną instituciją, o mane kvosti pradėjo kitos įstaigos atstovai", – stebėjosi "Regitros" Kauno padalinyje apsilankęs Petras Kriaučiūnas. Žmonai perkamą automobilį užregistruoti norėjęs vyras teigia sugaišęs pusvalandžiu ilgiau, nes turėjo atsakyti į Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų klausimus. Šis kaunietis – ne vienintelis, "Regitroje" susidūręs su mokesčių inspektoriais, atkreipusiais ypatingą dėmesį į automobilių perpardavinėtojus.

Vien pernai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pastangomis automobilių prekiautojams priskaičiuota 1,6 mln. litų papildomų mokesčių, baudų ir delspinigių. Apie schemas, leidusias nuslėpti pajamas ir išvengti mokesčių, – pokalbis su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku Gintautu Muzniku.

– Galima sakyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aktyviai bendradarbiauja su "Regitra"?

– Kontroliuodama prekybos naudotais automobiliais sektorių, VMI aktyviai bendradarbiauja ne tik su "Regitra", bet ir Valstybine kelių transporto inspekcija, Transporto priemonių draudikų biuru, Muitine ir kitomis institucijomis. Vertindama pirkimo-pardavimo sandorius VMI naudojasi "Regitros" transporto priemonių registracijos duomenimis. Praėjusį mėnesį didžiausias dėmesys krypo į tuos automobilių pirkėjus, kurie į "Regitrą" atvyko su užsienietiškais automobilio pardavimo dokumentais. Buvo siekiama nustatyti asmenis, kurie nelegaliai vykdė automobilių perpardavinėtojų veiklą bei klastojo dokumentus. Patikrinimai vyko "Regitros" padaliniuose Kaune, Alytuje ir Marijampolėje.

– Į ką buvo kreipiamas didžiausias dėmesys? Kokie patikrinimo rezultatai?

– Jau anksčiau buvo nustatoma atvejų, kai Lietuvoje veikiančių asmenų (perpardavinėtojų) ES šalyse įsigyjami automobiliai parduodami Lietuvoje, o transporto priemonių pirkėjams siūloma pasirašyti užsienietiškas pirkimo-pardavimo sutartis, vadinamuosius kaufvertragus. Jose nurodoma, kad užsienyje registruotą transporto priemonę pirko būtent galutinis pirkėjas Lietuvoje, tarytum pats vyko į užsienio šalį ir ten pirko automobilį. Tokie dokumentai neatitinka tikrųjų pirkimo-pardavimo aplinkybių ir gali būti traktuojami kaip suklastoti. Atliekant kontrolės veiksmus "Regitroje", dėmesys krypo būtent į šio tipo pažeidimus. Per kelias dienas į Kauno AVMI akiratį papuolė devyni asmenys dėl galimai suklastotų automobilių pardavimo dokumentų, kurių atžvilgiu surinkta informacija perduota teisėsaugoms institucijoms.

– Kokių kitų pažeidimų dažniausiai nustatote per patikrinimus?

– Nustatoma, kad asmenys, įsigiję automobilių ES ir pargabenę juos į Lietuvą, neįtraukia jų į apskaitą ir vengia apskaityti pardavimo pajamas arba vykdo prekybą neįregistravę tokio pobūdžio veiklos. Pavyzdžiui, atliekant patikrinimą vienoje automobilių prekyba besiverčiančioje įmonėje, nustatytas 300 parduoti skirtų automobilių įmonėje likutis. Įmonė pateikė tik maždaug trečdalio neparduotų transporto priemonių techninius pasus ir pirkimo sąskaitas, o likusių daugiau kaip 200 automobilių pirkimo-pardavimo sutartys išrašytos jau vykusio patikrinimo laikotarpiu. Visus automobilius per tris savaites nuo patikrinimo pradžios įmonė sugebėjo "parduoti" už daugiau kaip 2 mln. litų.

Preliminariai vertinant, įmonė per 200 automobilių pardavė gerokai anksčiau, bet neapskaitė gautų pajamų, siekdama išvengti apie 40 tūkst. litų mokesčių mokėjimo. Ir tik mokesčių inspekcijai pradėjus lipti ant kulnų, bendrovė įformino automobilių pardavimą. Pagal per patikrinimą surinktą informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Nustatomi atvejai, kai įmonės deklaruoja minimalius pardavimo antkainius arba parduoda automobilius mažesnėmis kainomis, nei įsigijo, arba visai nedeklaruoja už automobilių pardavimą gautų pajamų. Tirdama tokius atvejus VMI inicijuoja priešpriešinius patikrinimus siekdami išsiaiškinti sandorių aplinkybes. Per tokius patikrinimus pirkėjų prašoma patvirtinti ar paneigti sandorių sumas.

Pastebėta tendencija, kad pirkėjai, nukentėję nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų, kai įsigyto automobilio kokybė netenkina ar pradėjus eksploatuoti automobilį išaiškėja paslėpti trūkumai, noriai bendradarbiauja ir teikia duomenis apie sandorius. Įvertinę šiuos duomenis VMI specialistai perskaičiuoja mokėtinus mokesčius pardavėjams.

– Turbūt sunkiau atlikti tyrimą, kai automobiliai iškeliauja į užsienį?

– Taip, bet tyrimai vyksta. Pavyzdžiui, turimi duomenys leidžia įtarti, kad pasinaudojant dirbtinai sukurtomis sandorių grandinėmis iš JAV ir ES valstybių į Lietuvą atgabenti sudaužyti automobiliai yra suremontuojami Lietuvoje ir parduodami už mažesnę nei rinkos kainą kitų šalių mokesčių mokėtojams, tokiu būdu neapskaitant visų faktiškai už automobilių pardavimą gautų pajamų Lietuvoje.

Šiuo metu VMI kartu su Švedijos mokesčių administratoriumi atlieka daugiašalį patikrinimą dėl galimo sukčiavimo parduodant automobilius Švedijos mokesčių mokėtojams. Juo siekiama nustatyti realias automobilių pirkimo ir jų perpardavimo kitų šalių mokesčių mokėtojams aplinkybes bei asmenis, kurie vykdo prekybos automobiliais veiklą ir tinkamai įvertinti jų mokestines prievoles.

Nustatyti keli atvejai, kai ne ES piliečiai, įsteigę įmones Lietuvoje, jų vardu superka Lietuvoje įregistruotus automobilius. Šie automobiliai išvežami į trečiąsias šalis neįforminant eksporto procedūrų ir ten perparduodami. Naujasis savininkas įsigyto automobilio neregistruoja ir toliau jį naudoja su lietuviškais valstybiniais numeriais. Tokia situacija susidarė dėl šalių, į kurias išvežami automobiliai, įstatymų ypatybių, kai šalis gavėja draudžia įregistruoti automobilius, senesnius kaip penkerių–septynerių metų. VMI tokiems asmenims skaičiuoja pardavimo pridėtinės vertės mokestį, o apie apgaulingos apskaitos tvarkymą informuoja teisėsaugos institucijas.