Nesėdės rankas sudėjusi

Kadenciją baigiantis Seimas dar posėdžiauja ir sprendžia valstybės reikalus, bet dvylika į naująjį Seimą nepatekusių parlamentarų iš Kauno pradeda naujo darbo paieškas. Ar jie varstys darbo biržos duris? O gal belsis pas miesto valdžią? Dar yra šansų, kad pagalbos ranką išties šiltus postus užimantys partijos kolegos.

"Tikrai nesėdėsiu rankas sudėjusi, bet konkrečių veiksmų dar nesu numačiusi. Aišku, būtų gerai panaudoti tą šešiolikos metų parlamentinę patirtį. Dirbau delegacijos vadove Europos Taryboje, ir tarptautinės patirties turiu", – tikino ilgametė Seimo narė kaunietė Birutė Vėsaitė.

Būdama Seimo nare savo pareiškimais ji buvo sukėlusi ne vieną pajuokos audrą. Skandalas vainikavo ir gana trumpą jos ūkio ministrės karjerą.

B.Vėsaitė neslepia – rinkimų rezultatai nuliūdino, tačiau bando guostis. "Pagaliau dar ne gyvenimo pabaiga", – įsitikinusi politikė.

"Gyvenu Kaune, į Kauną ir grįžtu. Aš nepritapau Vilniuje", – pridūrė ji.

Ar gali būti, kad kelias pakryps į miesto ar rajono savivaldybę? "Nežinau. Be abejo, mes ruošimės savivaldos rinkimams. Aš noriu, kad socialdemokratai būtų matomi savivaldybės taryboje. Dėl savęs dar nežinau", – suabejojo ilgametė Seimo narė, juolab kad ir rinkimai į savivaldybių tarybas vyks tik 2019-aisiais.

Kritika partijai

Paklausta, kodėl vis dėlto nesulaukė rinkėjų palaikymo, B.Vėsaitė įžvelgė daug priežasčių. Ji pati kandidatavo Šilainių vienmandatėje apygardoje ir po pirmojo rinkimų turo liko penkta.

"Apskritai mūsų partijos komunikacija prasta. Ir mano turbūt prasta buvo. Galbūt per daug kišausi, stengdamasi išaiškinti korupcines schemas energetikoje. Tik tapusi ūkio ministre iš karto paprašiau, kad padarytų auditą ir pateiktų man visus dokumentus, nes kaip tik Ūkio ministerijoje buvo energetikos dalis. Iš karto buvau pašalinta iš ministerijos. Tai ir buvo mano kapo duobės pradžia", – įžvelgė pašnekovė.

Priminsime, kad ūkio ministrės postą ji prarado po kelionės privačiu verslininkų lėktuvu.

"O paskui prasidėjo patyčios, ir buvo bandoma įrodyti, kad aš esu ne viso proto, atsilikusi. Jaučiausi bjauriai, bet, žinote, politikas yra ar bent jau turi būti stiprus žmogus ir nusiteikti ne tik pergalėms, bet ir pralaimėjimams", – pridūrė B.Vėsaitė, kurios pasisakymai Seime ar televizijos laidose sukeldavo tikrą audrą socialiniuose tinkluose ir internete.

"Ką gero nuveikiau Kaunui? Aš manau, kad tikrai padariau vieną gerą darbą Kaunui, apie kurį niekas per daug nekalba. Kai buvau ūkio ministrė, kauniečiai tada 2013 m. mokėjo didžiausią kainą už šildymą iš didžiųjų miestų. Mano pirmas darbas buvo skirti savivaldybei lėšų, kadangi atsilaisvino ES paramos lėšos, dviem katilinėms – "Šilko" ir "Inkaro". Šiandieną už tai, kad kūrenamės biokuru ir kainos už šildymą yra nukritusios trečdaliu, aš galiu medalį sau prisikabinti. Bet apie tai niekas nekalba, nes verslui buvau konkurentė", – pareiškė kadenciją baigianti Seimo narė.

B.Vėsaitė įsitikinusi, kad socialdemokratų pralaimėjimą šiuose rinkimuose lėmė tai, kad partija atsisakė socialdemokratinių vertybių.

"Vyriausybė dirbo valstybei, padarė nemažai gerų reformų, bet žmonių tai nepasiekė. Gal reikėjo skirti mažiau krašto apsaugai ir padidinti pensijas prieš rinkimus, gal tada būtume laimėję?" – savo įžvalgas liejo B.Vėsaitė.

Nori dirbti Kaune

"Didelio streso dar nepajaučiau", – pareiškė Socialdemokratų partijos Kauno skyriui vadovaujanti Orinta Leiputė. Priešingai nei prieš ketverius metus, šįkart jai nepakako rinkėjų palaikymo naujos kadencijos Seimo nario mandatui gauti. Kalniečių vienmandatėje apygardoje kandidatavusi O.Leiputė nepateko į antrąjį rinkimų turą. Daugiamandatėje apygardoje partijos sąraše po reitingavimo politikė iš 20 vietos nukrito į 24-ąją.

(Nuotraukoje – O. Leiputė)

"Seimo posėdžiai dar vyks iki lapkričio 10 d. Reikia tvarkingai viską sudėlioti ir užbaigti", – tikino kadenciją baigiančio Seimo narė.

O.Leiputė sakė jokių konkrečių ateities planų dar neturinti. "Pirmiausia reikia pailsėti, nes rinkimų laikotarpis buvo labai intensyvus, be išeiginių. O paskui žiūrėsiu. Norėčiau dirbti Kaune. Turiu išsilavinimą ir patirties, manau, kad ką nors susirasiu. Gal švietimo sistemoje, gal socialiniuose reikaluose, gal valstybės tarnyboje", – svarstė politikė.

Apie tai, ar bus permainų jos vadovaujamame partijos Kauno skyriuje, O.Leiputė nedaugžodžiavo. "Rinkimų rezultatus jau aptarėme. Nors iš Kauno neturime nė vieno savo atstovo naujos kadencijos Seime, bet vilties neprarandame. Skyriuje nuolat posėdžiaujame. Artėja ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, kuris greičiausiai vyks 2017-ųjų pradžioje", – O.Leiputė neatskleidė, ar ketina dar kartą siekti skyriaus lyderio pozicijos.

Pastaruosius kelerius metus, kai skyriui vadovauja O.Leiputė, jos bendražygiai ne kartą pateko į skandalingas istorijas, kai kurių narystė partijoje buvo sustabdyta, o pati lyderė sulaukė kritikos dėl to, kad negeba suburti savo partijos narių ir sustiprinti partijos padalinio pozicijų.

Dairosi šilto posto?

Į naujos kadencijos Seimą nepatekęs socialdemokratas Antanas Nesteckis, išgirdęs, kad domimės jo planais pasibaigus Seimo nario įgaliojimams, lyg ir bandė išsisukti negalintis kalbėti, bet galiausiai sutiko skirti kelias minutes.

"Rezultatus lėmė bendra politinė situacija. Buvo bandoma stabilizuoti ekonominę situaciją, grąžinti tas skolas, kurios buvo paliktos. Viskas buvo sprendžiama atsakingai", – abstrakčiai svarstė A.Nesteckis.

Apie kito darbo paieškas jis buvo itin nekalbus, tik tikino kol kas neturįs nieko konkretaus.

"Kauno dienos" žiniomis, kadenciją baigiantis Seimo narys dairosi į valstybės valdomą įmonę "Kauno regiono keliai", tačiau pats politikas apie tai nekalba.

"Nežinau. Dar nežinau, ar iš viso ten yra laisva vieta", – nuo atsakymo išsisuko A.Nesteckis.

(Nuotraukoje – A. Nesteckis)

Dienraštis gegužę rašė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai krėtė I.Kanto gatvėje Kaune įsikūrusios įmonės "Kauno regiono keliai" patalpas ir sulaikė direktorių Vidmantą Lisauską ir jo pavaduotoją Edmundą Kaučiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po įmonės vadovo sulaikymo į šias pareigas buvo siūlomas kitas pretendentas, tačiau ši kandidatūra netiko. Neoficialiomis žiniomis, dabar A.Nesteckis yra vienas iš dviejų galimų kandidatų užimti direktoriaus pareigas šioje valstybės įmonėje.

Tiesa, jis pats užsiminė ir apie galimybę įsidarbinti savivaldybėje. "Ir savivaldybė yra ta vieta, kur aš galėčiau dirbti. Žinau situaciją, išmanau biudžeto formavimą", – aiškino A.Nesteckis, ne vieną kadenciją dirbęs Kauno rajono taryboje, o prieš 2012 m. Seimo rinkimus ėjęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Jaučiasi gerai

Darbo partija šiuose rinkimuose neįveikė reikiamo 5 proc. barjero, tad be darbo lieka ir šiai partijai atstovaujantis Seimo vicepirmininkas kaunietis Vydas Gedvilas, parlamente praleidęs tris kadencijas.

"Kažką tikrai veiksiu", – nusijuokė politikas, paklaustas apie artimiausius planus. Pirmiausia jis sakė norįs pailsėti, o į darbus ketina kibti nebent po Naujųjų metų.

"Jau turiu porą pasiūlymų ir jaučiuosi gerai", – neslėpė V.Gedvilas, tačiau nenorėjo atskleisti, su kuo susiję šie pasiūlymai. Politikas užsiminė, kad darbas gali būti arba Kaune, arba Vilniuje, o tai esą priklausys nuo jo paties pasirinkimo.

V.Gedvilas sakė, kad vienas pasiūlymas – iš verslo, o kitas – iš valstybinio sektoriaus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausantis Donatas Jankauskas nešventė pergalės antrajame rinkimų ture Garliavos vienmandatėje apygardoje Kauno rajone, o ir partijos sąraše iš 40 vietos nukrito į 41-ąją.

"Ne pasaulio pabaiga. Nekėliau tikslo sulaukti pensijos Seime", – šyptelėjo parlamentaras. Jis neslėpė, kad po nesėkmingų rinkimų užplūdo dvejopi jausmai – daug rinkėjų jį palaikė, bet to nepakako, o apie ateities planus kalbėti esą dar anksti.

"Esu sprendimų kryžkelėje. Laukia naujas etapas. Ir laukiu pasiūlymų, ir pats ieškau", – prisipažino D.Jankauskas.

(Nuotraukoje – D. Jankauskas)

Rinkėjų neįtikino

Artėjant rinkimams interneto erdves užplūdo ne tik pačių politikų rinkimų agitacija ir saldūs pažadai. Internautai smaginosi iš kandidatų klaidų ar nerišlių kalbų ir net kūrė raginimus padėti kai kuriems Seimo nariams išeiti į pensiją. Nežinia, ar tokia šmaikšti nemokama reklama, ar rimtesnės politikų ir jų partijų klaidos turėjo lemiamos įtakos, kad kai kuriems nenusišypsojo sėkmė toliau vadovauti valstybei.

Tarp jų – nacionaline vertybe tituluojama liberalė poetė Dalia Teišerskytė, Seime dirbusi nuo 2000-ųjų.

Darbo teks ieškotis ir partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovui Rimui Antanui Ručiui, Seime su pertrauka praleidusiam beveik dvi kadencijas.

Sprendimas spjauti į bendražygius ir partiją nepasiteisino buvusiems Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams ir ilgamečiams parlamentarams Arimantui Dumčiui bei Vidai Marijai Čigriejienei. Jie buvo išsikėlę savo kandidatūras patys, tačiau taip rinkėjų nesuviliojo. Nuo 2008-ųjų Seimo nario mandatą turėjęs Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas lapkritį taps eiliniu Lietuvos senjoru.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše kandidatavę ilgamečiai Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Vincė Vaidevutė Margevičienė dar prieš rinkimus nepuoselėjo didelių vilčių toliau krimsti skalsią parlamentaro duoną. Rinkėjų valia jie jos ir nebeužsitarnavo.