Pereiti į pagrindinį turinį

Balkanų gelbėti – ir iš Kauno

2014-05-20 07:35

Į liūčių užtvindytos Bosnijos ir Hercegovinos pagalbos šauksmą atsiliepusios Baltijos šalys į Balkanus siunčia bendrą gelbėjimo komandą. Joje – ir gelbėtojas iš Kauno.

Evaldo Virkečio nuotr.

Į liūčių užtvindytos Bosnijos ir Hercegovinos pagalbos šauksmą atsiliepusios Baltijos šalys į Balkanus siunčia bendrą gelbėjimo komandą. Joje – ir gelbėtojas iš Kauno.

Siunčia specializuotą komandą

Šiandien anksti ryte iš Kauno tarnybiniu visureigiu į Vilnių išvažiavęs ugniagesys gelbėtojas Donatas Klimavičius sostinėje susitiks su keturiais kolegomis iš kitų Lietuvos miestų, susikraus būtiną įrangą, o vėliau Marijampolėje su latviais ir estais suformuos bendrą koloną, patrauksiančią į Bosniją ir Hercegoviną. Visi trijų šalių ugniagesiai gelbėtojai sudaro specializuotą trijų valstybių potvynių tramdymo komandą "BaltFloodCombat".

"Šią komandą sudaro patys stipriausi ir ištvermingiausi žmonės bei technika. Komanda ir jos įranga surenkama bei naudojama tik tarptautinėms potvynių likvidavimo operacijoms", – aiškino vakar po pietų įsakymą dėl D.Klimavičiaus išvykimo pasirašęs Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Romualdas Paciūnas.

Pagrindinis ginklas – siurbliai

"BaltFloodCombat" sudaro penkiolika gelbėtojų: po penkis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kiekviena šalis į būrį deleguoja geriausius potvynio likvidavimo specialistus ir techniką. Pagrindiniai ginklai – vandens siurbliai. Galingiausią siurblį į Bosniją ir Hercegoviną vežasi estai, o bendras visų trijų gabenamų siurblių galingumas – daugiau kaip tūkstantis kub. m vandens per valandą. Tai prilygsta nedidelės upės per valandą pernešamo vandens kiekiui.

"Komanda vežasi ne tik siurblius, bet ir daugybę kitos technikos bei įrangos. "BaltFloodCombat" aprūpinimas yra aukščiausio lygio", – tikino R.Paciūnas.

Tiksli komandos dislokacijos vieta dar nežinoma, į nurodytą tašką atvykęs būrys gaus konkrečią užduotį, kurią savarankiškai spręs tol, kol išspręs. Tiesa, tarptautinėse misijose komanda turi būti ne ilgiau kaip 21-ą dieną, bet planai gali pasikeisti. Misijos laikas labiausiai priklausys nuo gamtos.

Pavojingiausia – nežinomybė

Didžiausią pavojų gelbėtojams kels nežinomybė, kas yra vandenyje ir po juo.

"Kai vyksti užlietu keliu, nežinai, kas tavęs laukia. Taip pat labai svarbu daug dėmesio skirti higienai. Tenka dirbti potvynio vandenyje, kuriuo plaukia ir išmatos, ir gaišenos. Tikrai ne į ekskursiją važiuojame", – žino Donatas Klimavičius. Vyras teigė, kad Lietuvoje liekanti žmona ir sūnus pernelyg nesijaudina – pripratę.

"Tarptautiniam būriui priklausau nuo 2006 m. Su juo į įvairias pratybas vykstu bent po kartą per metus", – pasakojo vyr. puskarininkis. Daugelis tarptautinės komandos narių vienas kitą gerai pažįsta, nes ranka rankon dirbo kovo mėnesį Kroatijoje.

Bijo ir minų

Nuo praėjusio trečiadienio, kai regione prasidėjo liūtys, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Serbijoje žuvo apie 40 žmonių, iš užlietų kaimų jau teko evakuoti per 16 tūkst. gyventojų. Vandens apsemta beveik trečdalis Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos. Tokių potvynių ji ir Serbija nėra mačiusios mažiausiai 120 metų, nes būtent tiek metų čia registruojamas kritulių kiekis. Per tris dienas Balkanuose iškrito trijų mėnesių vandens norma.

Dar daugiau žmonių gali nukentėti ne dėl tiesiogiai vandens keliamo pavojaus, o dėl purvo nuošliaužų ir nuo karo, vykusio prieš 20 metų, likusių minų. Jos tūno kruopščiai sužymėtuose minų laukuose, bet būgštaujama, kad gausios kritulių upės sprogmenis galėjo išjudinti ir pernešti į saugiomis laikytas teritorijas.

Bosnijos ir Hercegovinos pagalbos šauksmas Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą pasiekė sekmadienį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų