Nuo kitų metų Kaune bus imtasi veiksmų gelbėti paprastuosius kaštonus.

Iš Balkanų į Lietuvą atvežtas paprastasis kaštonas yra gausiai paplitęs didžiuosiuose miestuose, tačiau pastaruoju metu dėl sparčiai plintančių kaštoninių keršųjų kandelių pradėjo nykti.

Miesto tarybai patvirtinus kaštonų gelbėjimo programą, specialistai parinks 2-3 vietas miesto teritorijoje, kur bus naikinami kenkėjai. Dvi iš galimų vietų – Istorinės prezidentūros kiemelis ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis. Kaštonų gelbėjimui dviejose vietose reikėtų apie 9 170 litų, pranešė savivaldybė.

„Esame apskaičiavę, kad priemonės vienam medžiui apsaugoti per metus kainuotų apie 200 litų, o viso miesto kaštonams per metus prireiktų apie 500 tūkst. litų. Tai didelė suma ir neįsitikinę, kad  kenkėjo naikinimo priemonės tikrai yra efektyvios, negalime skirti tokių lėšų“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Renata Savickienė.

Mieste auga apie 5400 kaštonų, tai yra apie 35 proc. miesto želdinių. Kaštonų gelbėjimo programoje numatyti du medžių apsaugos būdai: išvežti nukritusius lapus ir įrengti feromonines vabzdžių gaudykles.

Šį rudenį lapai buvo išvežti iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio. Nuo balandžio iki rugpjūčio pasirinktose vietose ant kaštonų lajų ir kamienų bus kabinamos feromonines vabzdžių gaudyklės, veikiančios tik kaštoninę keršąją kandelę. Ant kiekvieno medžio bus kabinama po dvi feromonines gaudykles lajų apačioje ir per sezoną du kartus keičiamas įdėklas. Taip pat bus tvirtinamos dvi feromoninės kamieninės gaudyklės, kurios bus apjuosiamos aplink kamieną. Lipnų šių gaudyklių paviršių teks atnaujinti specialiais klijais. Šis metodas nekenkia nei žmonėms, nei gyvūnams ar augalams.

Pradėjus taikyti šias kaštonų apsaugos priemones, jau po metų specialistai galės spręsti apie jų efektyvumą ir atsižvelgti į tai rengdami 2013 metų veiksmų planą.

Kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridelle) – tai mažas drugelis. Per vasarą gali išsivystyti kelios keršųjų kandelių kartos Lietuvoje. Jų lervos ir lėliukės žiemoja nukritusiuose lapuose, o pavasarį užkrečia jaunus lapus. Jie greitai plinta oru, nes vėjas gali nunešti drugelius keliasdešimt kilometrų.