Lietuvos zoologijos sodas pirmadienį sulaukė naujo gyventojo – iš Ispanijos atkeliavo begemotės Coliukės jaunikis.

Kelionė už 20 tūkst. litų

Pirmadienio popietę Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas, kuriuo į Lietuvos zoologijos sodą atskraidintas begemotas Geluk. Vėliau gyvūno laukė kelionė į Kauną ir įkurtuvės zoologijos sode. Toks kelionės būdas pasirinktas siekiant, kad begemotas patirtų kuo mažiau nepatogumų ir kaip įmanoma greičiau įveiktų maždaug 4 tūkst. km kelionę iš Ispanijos.

Zoologijos sodo atstovė Rasa Jautakienė portalui kaunodiena.lt teigė, kad begemoto kelionė buvo sėkminga, nors ir labai ilga. 

Jis sėkmingai įveikė ir pirmąją kelionės dalį – atskrido iš Malagos (Ispanija) į Frankfurtą (Vokietija). Geluk kelionė į naujuosius namus Kaune atsiėjo per 20 tūkst. litų. Šias lėšas per paramos projektą "Pirk dramblį" padėjo surinkti zoologijos sodo rėmėjai.

Geluk 2012 m. gimė Fuengirola (Ispanija) zoologijos sode. Jis papildys Lietuvos zoologijos sode gyvenančių keturių nykštukinių begemotų būrį. Dabar zoologijos sode gyvena Klopsas (vadinamas Seneliu), kuriam yra 35 metai, 34 metų patelė Vanda (atvyko prieš 8 metus iš Čekijos), 17 metų patelė Šešupė (ją pagal veisimo programą numatoma perleisti Kaliningrado zoologijos sodui) ir šiame sode gimusi patelė Coliukė, kuriai pavasarį sukako 5 metai.

Lankytojai begemotą išvys pavasarį

Atkeliaujančio nykštukinių begemotų patino zoologijos sodas laukė daugiau kaip 6 metus. Šių begemotų veisimas nelaisvėje ypatingas tuo, kad dažniau gimsta ir išgyvena patelės, o vyriškos lyties jauniklių nuolat trūksta. Nykštukiniai begemotai nelaisvėje gyvena iki 35–45 metų, o lytiškai aktyvūs būna nuo 3 iki 32 metų. Tikimasi, kad Geluk ir Coliukė sudarys perspektyvią porą.

Naujasis Lietuvos zoologijos sodo gyventojas Geluk mėnesį praleis gyvendamas karantino sąlygomis, o sodo lankytojai jį galės pamatyti pavasarį.

Zoologijos sodas turi ilgą ir sėkmingą nykštukinių begemotų veisimo istoriją. Pirmasis begemotas Kaune apsigyveno 1980 metais.

„Prieš šešerius metus kreipėmės į Tarptautinės nykštukinių begemotų programos koordinatorių su prašymu dėl patino ir tik pernai rudenį mus pasiekė džiugi žinia – mums paskirtas jaunas patinas iš Ispanijos zoologijos sodo“, – sakė Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas.

Sodas atsivežti gyvūno iš karto negalėjo, nes trūko pinigų kelionės išlaidoms. 

Paramą skirs gyvūnams

Lietuvos zoologijos sodo paramos projektas ,,Pirk dramblį“ startavo rugsėjo 11 d., o jį vainikavo spalio 4 d., per Pasaulinė gyvūnijos dieną, surengtas koncertas. Paaukota beveik 400 tūkst. litų, tačiau, pasak zoologijos sodo direktoriaus A. Didžioko, visos lėšos dar nepasiekė sodo.

„Belieka kantriai laukti, nes kas mėnesį gausim iš visų Lietuvos ryšių operatorių pervedamų pinigėlių. Vienas operatorius mums jau pervedė 15 tūkst. litų. Tikimės, kad visi pinigai įkris iki pavasario“, – vylėsi direktorius.

Zoologijos sodas jau yra suplanavęs aibę darbų, kuriems išleis gautą paramą. Vienas jų – beždžionyno pastato, skirto beždžioniukui Munčiui, remontas.

„Beždžioniuko voljeras bus apšildytas, todėl jam nebaisi bus ir šalta žiema“, – pasakojo A. Didžiokas.

Šis beždžioniukas gimė zoologijos sode prieš trejus metus juodagalvių kapucinų Pipi ir Širdutės šeimoje ir buvo paskutinė poros susilaukta atžala. Munčio vardą beždžioniukui išrinko dainininkas Merūnas Vitulskis.

Amūriniam tigrui planuojama įrengti lauko baseiną, nes šis gyvūnas sunkiai pakelia karštas vasaras.

Kaune gyvena trys retų kalnų ožių rūšys, kurios sėkmingai veisiasi, todėl būtina jų senų voljerų rekonstrukcija. „Voljerai prastos būklės – nesaugūs nei gyvūnams, nei žmonėms. Be to, reikia sutvirtinti šlaitą akmenimis arba dirbtinomis uolomis, reikalingos vidaus patalpos“, – vardijo A. Didžiokas.

Snieginio leopardo voljerui būtina uždengti stogą, takinų voljerui taip pat reikia rekonstrukcijos.

Reikalingi vaistai ir pašarai

Gauta parama, anot direktoriaus, bus skirta ne tik voljerų remontui, bet ir kitoms būtinoms išlaidoms: bus perkami maisto papildai, vaistai, pašarai.

Štai šiemet gimusiems zebriukui ir asiliukui reikia įvairių maistinių medžiagų, kad jie augtų sveiki ir stiprūs. „Asilė ir zebrė augina jauniklius iki pusės metų, kad turėtų pieno reikalingas išbalansuotas racionas ir maisto papildai bei kombinuoti pašarai“, – aiškino A. Didžiokas. Jo teigimu, šie pašarai negaminami Lietuvoje.

Be to, zoologijos sode gyvena nemažai senyvo amžiaus augintinių: naminis asilas, kupranugaris, lama, pilkasis vilkas. Juos ėmė kamuoti senatvinės ligos, tad reikalingi medikamentai, kurie pagerinti jų sveikatą ir gerbūvį.

Gyvūnų užimtumui pagerinti reikalingos dėžės, statinės, rąstai, įvairūs žaislai, kurie negaminami mūsų šalyje ir kuriuos galima užsisakyti iš užsienio valstybių.