Kaip tapo vadovu

G.Žakas neslėpė, kad jam malonus toks įvertinimas, tačiau kartu pabrėžė, kad tai ne jo vieno, o visos Kauno žydų bendruomenės (KŽB) trijų dešimtmečių veiklos nuopelnas. "Prisimenu, kai 2000 m. anuometis KŽB pirmininkas Josifas Tacas su šeima emigravo į JAV, mūsų bendruomenės tarybos dvylika narių sprendė, kam patikėti vadovo postą. Atsitiko taip, kad niekas nepanoro šitų atsakingų pareigų. Aš tuo metu buvau dar kupinas jėgų, energingas buvęs futbolininkas, anuomet teisėjavęs futbolo aikštėse. Kadangi man niekur tada netrūko ryžto, nusprendžiau imtis atsakomybės – sutikau būti pirmininku", – prisiminė savo pirmininkavimo pradžią G.Žakas.

Tai, kad ministras pirmininkas S.Skvernelis, dėkodamas G.Žakui už ilgametę aktyvią veiklą ir nuopelnus, saugant žydų istorinį paveldą, kultūrą bei tradicijas, puoselėjant toleranciją tarp tautų, buvo įžvalgus, byloja G.Žako vadovaujamos bendruomenės nuveikti darbai, pozicija.

Atvira bendruomenė

Pasak G.Žako, KŽB bendradarbiauja su Kauno įvairių tautų kultūros centru, įvairių tautybių žmonėmis. "Ir su musulmonais, – užbėgęs klausimui už akių, pasakė G.Žakas. – Juk Kaune yra nemaža totorių – jie turi savo šventyklą, rengia įdomius vakarus minėtame centre. Mes lankomės vieni kitų renginiuose – mūsų, žydų, santykiai su visų tautų atstovais yra draugiški, mes nesame uždari, kaip kad tenka išgirsti apie mūsų bendruomenę. Juk kviečiamės į savo renginius, į šabo vakarienes ne tik kitų tautų atstovus, bet ir intensyviai bendraujame su moksleiviais, studentais, atsakome į visus juos dominančius klausimus. Glaudžiai bendradarbiaujame su Kauno regiono mokyklų tolerancijos centrais, su komisija sovietų ir nacių nusikaltimams tirti."

Į klausimą, ką jis laiko savo svarbiausiais darbais, G.Žakas nedvejodamas atsakė, kad, visų pirma, jam rūpi geri KŽB santykiai su visų tautybių žmonėmis, o antra – žydų kultūros puoselėjimas, istorinės atminties įamžinimas, paveldo saugojimas.

Dėmesys ir gelbėtojams

Pastaruoju metu KŽB ypač dėmesinga litvakų kūrėjams, jų darbams. Didžiulio turistų iš užsienio dėmesio vasarą sulaukė skulptūrinė kompozicija, skirta Abraomui Mapu (1808–1867) – žydiškojo Kauno ikonai, originalaus pasaulietinio hebrajų kalba parašyto romano pradininkui visame pasaulyje.

Ji šiemet buvo atidengta A.Mapu gatvėje, glaudžiai bendradarbiaujant su VšĮ "Artkomas". O kur dar atminimo lenta ant buvusios Lietuvos žydų karių, dalyvavusių nepriklausomybės kovose, sąjungos būstinės toje pačioje A.Mapu gatvėje ar atminimo lenta ant A.Martinaičio dailės mokyklos pastato vakarinio fasado – čia 1927 m. kovo 12–13 d. vyko pirmosios Lietuvos stalo teniso pirmenybės, kurias organizavo sporto klubas "Makabi".

Prieš kelerius metus ant vieno Spaustuvininkų gatvės namo, kuriame užaugo garsus filosofas ir mąstytojas Emmanuelis Lévinas (1906–1995), irgi atidengta atminimo lenta. Šiemet J.Naujalio muzikos gimnazijoje atidengta lenta žymiam žydų gelbėtojui, smuikininkui, pedagogui Vladui Varčikui.

Įamžinta istorija

Atskira KŽB veiklos sritis – žydų žudynių vietų ženklinimas: pastaraisiais metais pastatyti paminkliniai akmenys "Lietūkio" garažo, Petrašiūnų ir VII forto žydų žudynių vietose, Žaliakalnio žydų kapinėse atnaujintas paminklas pirmosioms Antrojo pasaulinio karo aukoms.

"Mūsų sumanymus padeda įgyvendinti "Geros valios fondas", Lietuvos žydų bendruomenė, Kauno miesto ir rajono savivaldybės, seniūnijos, Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės. Yra projektų, kuriuos sumanėme ne mes, bet daug prisidėjome, kad jie būtų realizuoti. Turiu galvoje Danieliaus Dolskio skulptūrą priešais buvusį "Metropolio" restoraną Laisvės alėjoje. Juk idėja priklausė Vytautui Kernagiui, AGATA finansiškai ją parėmė, bet statyti šią Romo Kvinto sukurtą skulptūrą minėtoje vietoje nebuvo leista. Štai tada įsikišo KŽB – aš pats nuėjau pas merą ir leidimą gavau", – džiaugėsi Gercas, kartu prisiminęs ir tai, kad būtent nuo D.Dolskio kapo suradimo Žaliakalnio žydų kapinėse prasidėjo KŽB nuoseklus šių apleistų kapinių tvarkymas, padedant "Kapinių priežiūrai".

Statys paminklą

"Mūsų socialinę veiklą finansiškai remia vienas Vokietijos fondas. Remiami nukentėję nuo nacių žydai, apmokant juos globojančių žmonių paslaugas namuose. Be to, veikia "Maxima" programa, kuria naudojasi ir žydų gelbėtojai – jiems skiriama kas mėnesį 30–40 eurų apsipirkti to prekybos tinklo parduotuvėse. Skiriame lėšų ir vaistams, malkoms nusipirkti, susimokėti už šildymą žiemą", – vardijo G.Žakas.

Be to, kasmet Kauno žydų bendruomenė rengia nuotaikingas pagerbimo vakarienes gelbėtojams ir jų artimiesiems, organizuoja žymių gelbėtojų atminimo vakarus ir koncertus, kviesdama į juos visą Kauno miesto bendruomenę. Anot pašnekovo, žydų tauta amžinai bus dėkinga didvyriams, rizikavusiems savo gyvybe ir gelbėjusiems žydus.

Šiuo metu G.Žakas gyvena idėja pastatyti Kaune paminklą žydų gelbėtojams. "Jis turėtų iškilti A.Mackevičiaus gatvės įkalnėje, dešinėje pusėje, ant šlaito, šalia senosios žydų chasidų sinagogos.

"Norėčiau įgyvendinti J.Taco idėją – kai jis buvo grįžęs į Lietuvą iš JAV, kur bendraudamas su garsiuoju architektu Danieliu Libeskindu sutarė, kad šis nemokamai sukurs paminklą žydų gelbėtojams. Gaila, kad J.Tacas tos idėjos nespėjo įgyvendinti – aš jaučiu pareigą tai padaryti", – vilties kupinu balsu baigė pokalbį G.Žakas.