„Caritas“ – jau 30 metų su vargstančiais ir viltimi

  • Teksto dydis:

Kauno sporto halėje dvi dienas vykęs steigiamasis suvažiavimas buvo neeilinis įvykis Lietuvos katalikų bažnyčiai ir visai valstybei.

"Suvažiavimo organizavimas buvo ilgas nesibaigiantis stebuklas", – sakė "Carito" Lietuvoje atkūrimo iniciatorė sesuo Albina Pajarskaitė.

1989 m. balandžio 14–15 d. sausakimšoje Kauno sporto halėje dalyvavo ne tik 812 moterų sambūrio narių, atstovavusių beveik visiems Lietuvos miestams ir kaimams, bet ir 3 tūkst. svečių, tarp kurių – kardinolas Vincentas Sladkevičius, iš JAV atvykęs vyskupas Paulius Baltakis, profesorius Vytautas Landsbergis, Amerikos lietuviai, svečiai iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Sovietų Sąjungos ir Lenkijos.

"Suvažiavimą norėjosi surengti taip, kad būtų galima aptarti visas opiausias visuomenės problemas. Lygiavomės į Sąjūdį. Vilniuje rengti suvažiavimo negalėjome, bet gavome leidimą tai daryti Kaune. Žmonės labai norėjo prisidėti prie suvažiavimo organizavimo – savanoriai tiesiog plaukė", – prisiminimais dalijosi sesuo Albina.

Steigiamojo suvažiavimo metu "Caritas" apsibrėžė veiklos kryptis, kurių nuosekliai buvo laikomasi: žmogaus auklėjimas ir ugdymas, vargo mažinimas, dvasinių vertybių puoselėjimas.

"Caritas", atpažinęs opiausias visuomenės problemas, ėmėsi jas spręsti – įkurtos labdaros valgyklos, senelių ir vaikų globos namai, pagalbos šeimoms centrai, slaugos ligoninės, vaistinė ir panašios iniciatyvos.

Šiandien "Caritas" – tai visoje Lietuvoje veikiantis pagalbos tinklas, siekiantis visuomenėje mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. "Caritas" turi platų pagalbos šeimai ir vaikams tinklą (vaikų dienos centrai), teikia pagalbą ligoniams, vienišiems, vyresnio amžiaus žmonėms, aprūpina stokojančius maistu ir drabužiais, įgyvendina įvairias programas, skirtas patiriantiems benamystę, smurtą ir priklausomybes, taip pat vykdo migrantų, pabėgėlių, nuteistųjų, darbo neturinčių asmenų integraciją į visuomenę.

Pastaraisiais metais "Carite" dirba daugiau nei 200 darbuotojų ir daugiau nei 3,5 tūkst. savanorių.


Bažnytinės veiklos draudimai sovietmečiu

Tarpukario Lietuvoje "Caritas" veikė nuo 1926 m. Jis siejo beveik visas katalikų švietimo ir labdaros organizacijas.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo uždarytos visos katalikiškos organizacijos. Bažnyčios veikla buvo itin griežtai ribojama. Iki pat 1988 m. "Caritas" nevykdė jokios organizuotos veiklos.

1987 m. Vargdienių seserų vienuolijai priklausančios sesers Albinos Pajarskaitės galvoje brendo mintis, kad "Caritas" privalo atgimti: "Niekur negalėjau pabėgti nuo minties, kad privalome atkurti "Carito" veiklą. Lietuvoje jau bruzdėjo atgimimo Sąjūdis. Man atrodė, kad mes atgimstame politiškai, bet žmonėms reikės ir kitokios atgaivos", – šiandien sako sesuo Albina.

1988 m. ji suorganizavo pirmąjį tuo metu katalikiškojo moterų sambūrio susitikimą, kurio metu septynios moterys pasirašė veiklos aktą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Darmojiedų šutvė.

ne caritas

ne caritas portretas
o ka del skurdo padare Valstybe ,taip ji save vadina taikos metu , karo atveju pareiskia ...''Tewyne pawojuje''... pareiga tewynei... tik idomu kokia ta pareiga ?

Cha cha cha

Cha cha cha portretas
Nepriklaomybe ir skurdas
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių