Ch. Sugiharos namai Kaune nebeišsilaiko – prašo valstybės pagalbos

„Kultūros ministerijos vadovybė artimiausiu metu planuoja kviestis šio muziejaus vadovus pasikalbėti apie padėtį bei aptarti, kokios yra galimybės finansuoti ne ministerijai ar savivaldybei priklausančias įstaigas per Lietuvos kultūros tarybą ar panašiai“, – BNS atsakė kultūros ministro Simono Kairio atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius BNS teigė, jog šiuo metu ministerija aiškinasi situaciją.

Ministerijos vadovybė artimiausiu metu planuoja kviestis šio muziejaus vadovus pasikalbėti apie padėtį.

Į kultūros ir švietimo ministrus dėl Ch. Sugiharos palikimo svarbos demokratijos, tolerancijos, žmogiškumo puoselėjimui kreipėsi šeši Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, reaguodami į viešosios įstaigos „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ pagalbos prašymą.

Šio fondo įsteigtas ir išlaikomas Ch. Sugiharos namai-muziejus Kaune nebeišsilaiko dėl nutrūkusio turistų iš Japonijos srauto.

Situaciją dėl Ch. Sugiharos namų penktadienį aptarė Seimo Užsienio reikalų komitetas ir priėmė protokolinį nutarimą, kad remia „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ fondo veiklą, siekiant užtikrinti jo veiklos tęstinumą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris per posėdį sakė, kad muziejui išlaikyti reikėtų apie 150 tūkst. eurų metams.

„Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ vadovas Ramūnas Janulaitis anksčiau BNS sakė, kad iki koronaviruso pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą muziejuje per mėnesį apsilankydavo ir iki 3 tūkst. lankytojų, apie 85 proc. jų buvo turistai iš Japonijos. Dabar srautai sumenko iki poros šimtų per mėnesį.

Viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ įsteigta 1999 metais siekiant įamžinti Japonijos diplomato Ch. Sugiharos atminimą. Fondas buvusiame Japonijos konsulate Kaune yra įsteigęs Ch. Sugiharos namus-muziejų, nuo 2001 metų skelbia metų tolerancijos žmogų.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Ch. Sugihara buvo japonų kariškis ir diplomatas, 1939–1940 metais dirbęs Japonijos konsulu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.

Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų, kurie Raudonajai Armijai okupavus šalį ėmė ieškoti būdų pabėgti nuo karo.

Konsulas Č. Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas. Gavęs neigiamus atsakymus, diplomatas savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis.

Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.