Apie augantį bėgikų iš užsienio skaičių, planus gauti prestižinį „Road Race Bronze“ ženklą bei Norvegijos nacionalinio transliuotojo norą bendradarbiauti rengiant realybės šou kalbamės su renginį organizuojančio „Kauno maratono klubo“ vadovu Regimantu Tarasevičiumi.

– Dirbate prie šio renginio nuo pirmojo Kauno maratono 2013 metais. Kaip jis keitėsi?

– Akivaizdžiausias pokytis – dalyvių skaičius. Jis kasmet auga. Pernai jau turėjome penkis tūkstančius bėgančių. Apie penki šimtai atvyko į Kauną iš 37 skirtingų valstybių. Dar bene trys šimtai bėgo ne Kaune – organizavome nuotolinius Kauno maratonus užsienyje gyvenantiems lietuviams. Prisijungė lietuvių bendruomenės iš 17 pasaulio miestų.

Žinoma, dalyvių nepritrauktume, jeigu patys netobulėtume. Kasmet renginys vis aukštesnio lygio, mumis pasitiki vis didesnis skaičius partnerių bei rėmėjų, sulaukiame įvertinimų ir dėl trasos, kuri yra viena lygiausių ir greičiausių tarp tokio lygio renginių. 2015 metais mūsų maratono ir pusės maratono trasa buvo sertifikuota Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) ir Tarptautinės maratonų ir ilgųjų distancijų bėgimo asociacijos (AIMS) specialistų, o Europos atletikos federacija įvertino ją aukščiausiu, 5 žvaigždučių, saugumo sertifikatu.

– Pernai atletai gerino ir trasos rekordus?

– Išties. Tam nemažai pasitarnavo dėkingos oro sąlygos. Nors pliaupė lietus, ilgų distancijų bėgikus jis gaivino ir padėjo bėgti greičiau. Labai džiaugiuosi Mindaugu Viršila, kuris pagerino prieš metus Kenijos bėgiko pasiektą rezultatą. Maratono bėgikė iš Rusijos tapo pirmąja moterimi įveikusia 3 valandų ribą. Remigijus Kančys gerino 10 km trasos rekordą. Gerą laiką pusės maratono distancijoje fiksavo bėgikas iš Italijos. Beje, su šiuo sportininku turėjome kuriozinę situaciją – visiškai atsitiktinai prieš renginį sužinojome, kas jis nusipirko bilietus į Lietuvą savaitei vėliau. Skubiai teko gelbėti žmogų, bet viskas išsisprendė laimingai.

Taip pat svarstome galimybę šiais metais įsteigti vertingus piniginius prizus pasiekusiems ilgų nuotolių trasų rekordus. Beje, šiemet įvesime dopingo kontrolę. 

– Daugelis klausia, kas bus naujo šiais metais?

– Distancijos lieka tos pačios: maratono, pusės maratono, 10 km, 5 km ir 1,5 km šeimų bėgimas. Tikimės, kad nereikės keisti renginio vietos. Kaip žinia rudenį Kaune laukiame popiežiaus Pranciškaus apsilankymo, tad planuojama rekonstruoti Santakos parką. Stengiamės su Kauno miesto savivaldybe pasiderinti darbų eigą, kad ji netrukdytų ilgų distancijų bėgikams.

Norime padidinti lietuvių bendruomenių, dalyvaujančių nuotoliniame bėgime, skaičių. Galvojame pradėti bendradarbiavimą su pasaulio lietuvių bėgimo „Penki už Lietuvą" organizatoriais ir apjungti mūsų renginius.

Taip pat svarstome galimybę šiais metais įsteigti vertingus piniginius prizus pasiekusiems ilgų nuotolių trasų rekordus. Tikėtina, kad tai pritrauks išties aukšto lygio sportininkus ir renginys bus tik dar įdomesnis. Beje, šiemet įvesime dopingo kontrolę. Bent jau ilgų distancijų prizininkams.

O šiaip tai stengiamės išlaikyti tą patį renginio formatą – tai šventė. Šventė ne tik bėgimo entuziastams, bet ir miestui. Todėl bus ir koncertų, parodų, konferencijų.

– Ar tiesa, kad sieksite dar vieno prestižinio įvertinimo?

– Taip, per kelerius ateinančius metus bandysime įgyvendinti reikalavimus, kad gautume IAAF „Road Race Bronze“ ženklą. Pradžiai bent jau pusės maratono distancijai.

– Kokius reikalavimus turite atitikti, ar tai sudėtinga?

– Tai Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) projektas, reitinguojantis stambiausius bėgimo renginius pagal lygius: bronzinį, sidabrinį ir auksinį. Gauti tokį ženklą – aukščiausias galimas įvertinimas. Iš trijų Baltijos valstybių bronzinį kol kas turi tik Rygos maratonas.

IAAF specialistai vertina trasos kokybę, dalyvaujančių sportininkų lygį. Distanciją, kuriai siekiama „Road Race“ ženklo, turi įveikti bet 10 profesionalių, aukštus rezultatus demonstruojančių, bėgikų iš 5 skirtingų valstybių. Turime užtikrinti profesionalią TV transliaciją bei įgyvendinti kitus smulkesnius reikalavimus. Skaičiavome, kad investicijos gali siekti nuo 10 iki 20 tūkst. eurų.

– Girdėjome kalbas apie realybės šou iš Norvegijos? Bandysite pakartoti Ballų sėkmės istoriją Prienuose?

Tokių planų tikrai neturėjome (juokiasi). Bet išties, su mumis susisiekė Norvegijos kompanija, kuri jau šeštus metus per jų nacionalinę televiziją rodo realybės šou. Jo dalyviai keliauja po pasaulį ir imasi įvairiausių bei keisčiausių iššūkių. Šiais metais jie nusprendė įveikti maratoną ir kreipėsi į mus. Tai bus dokumentinio tipo reportažas, todėl tikimės, kad šios transliacijos bus kur kas vertingesnės Lietuvai ir Kaunui nei Ballų šou Prienuose.