„Ačiū Dievui, kad pagaliau atsiranda stadionas, kuriame Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė po ilgo laiko galės žaisti ir varžytis UEFA atrankos turnyruose. Stadionas gražėja, bet praėjusią savaitę turėjome UEFA inspektoriaus vizitą, pamatėme taisytinus trūkumus, smulkmenas, kurios turėtų būti ištaisytos per artimiausius kelis mėnesius. Rugsėjo pabaigoje planuojame dar vieną vizitą, po kurio oficialiai galėsime gauti UEFA sertifikatą, kuris leis organizuoti tarptautinius renginius“, – kalbėjo E. Stankevičius.

Dariaus ir Girėno stadionas dar kol kas neatitinka UEFA standartų, todėl čia negalėtų vykti tarptautinės rungtynės. LFF generalinis sekretorius įvardijo, ko stadionui vis dar trūksta.

„Šiandien yra 16 metrų VAR (Video Assistant Referee) technologija, kuri naudojama tarp rinktinių. Tai yra skubaus vaizdo pakartojimo sistema. Taip pat apšvietimo sertifikatas nėra gautas. Kai bus pabaigti visi stadiono darbai, turėtų būti visi saugumo sertifikatai. Be šitų pagrindinių dalykų tikrai neįmanoma žaisti tarptautinių rungtynių. Kas liečia vietinį čempionatą, pavyzdžiui, „Kauno Žalgirį“, jie galės žaisti anksčiau, nes vietiniame lygmenyje yra mažesni reikalavimai nei juos kelia UEFA. Šiandien mes esame priklausomi nuo UEFA ir nuo jos inspektoriaus vizitų ir ataskaitų pateikimų“, – tvirtino E. Stankevičius.

Jeigu viskas gerai, spalio 15 d. planuotume „Hegelmann“ taurės finalą rengti Kaune.

Tiesa, šiuo metu stadionas dar netinkamas jokioms varžyboms, nes nėra pilnai įrengtas, tačiau, pasak LFF generalinio direktoriaus, vietinės „Hegelmann“ taurės finalo varžybos galėtų vykti Dariaus ir Girėno stadione.

„Vietinės [varžybos] įvykti tikrai dar negalėtų, nes nei rūbinės dar pilnai įrengtos, nei sutvarkytos stadiono prieigos, nei sutvarkyta atletinio bėgimo danga. Galbūt vietinis čempionatas galėtų vykti spalio mėnesį, jeigu bus pabaigti visi saugumo darbai ir priduotas objektas. Mes tarptautines rungtynes norėjome organizuoti rugsėjį, bet tikrai to nebus, nes tik rugsėjo pabaigoje turėsime dar vieną inspektavimo vizitą. Tikėtina, kad lapkritį Baltijos taurę galėtume žaisti Kaune, naujame stadione. Jeigu viskas gerai, spalio 15 d. planuotume „Hegelmann“ taurės finalą rengti Kaune. Tos rungtynės vyktų su žiūrovais“, – datas įvardijo E. Stankevičius.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Dariaus ir Girėno stadionas turės ketvirtos kategorijos sertifikatą. Anot pašnekovo, to pakaks nepatirti gėdos priimant užsienio sportininkus.

„Siekiamybė yra turėti ketvirtos kategorijos sertifikatą. Tarptautiniu mastu tai bus paprastas šiuolaikiškas stadionas, kitos mažos valstybės turi ir geresnius stadionus. Bet bent jau tokį turėsim ir nebus gėda priimti užsienio svečius, rinktines, atvykstančias varžytis su Lietuvos nacionaline rinktine. Tai nebus tas tikrasis futbolo stadionas – bus kartu su lengvosios atletikos takais, kurie šiek tiek iškreipia visą tą vaizdą, bet tikėkimės, kad visi sertifikatai bus paruošti laiku ir turėsime pirmą ketvirtos kategorijos stadioną Lietuvoje“, – teigė LFF generalinis direktorius.

Kauno stadione UEFA supertaurės rengti nepavyks, mat 15 tūkst. vietų nėra pakankamai.

„Prieš kelis mėnesius buvau Albanijoje, Tiranoje – ten apie 20 tūkst. vietų stadionas. Albanija yra arti mūsų valstybės dydžio, tad stadionas – toks, kokio reikėtų. Jeigu bėgimo takus išmetus, tai būtų ganėtinai jaukus stadionas. Aišku, norėtųsi turėti bent jau 20 tūkst. vietų stadioną, kuriame galėtume rengti didesnius tarptautinius renginius. Tą padarė Talinas prieš keletą metų organizuodamas UEFA supertaurę. Su 15 tūkst. vietų, deja, mes negalėsime aplikuoti į aukštesnio rango varžybas“, – dėstė E. Stankevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tikimės, kad stadionas Vilniuje bus, bet ateinančius keturis metus rungtynes turėsime tik Kaune.

Vilniaus Nacionalinio stadiono dar teks palaukti.

„Šiandien dalyvaujame darbiniuose posėdžiuose, darbiniuose grupės susitikimuose, yra mūsų licencijavimo ekspertai, kurie pateikia savo įžvalgas. Manome, kad galbūt pavyks išplėsti ir turėti daugiau nei 15 tūkst. vietų. Tikimės, kad stadionas Vilniuje bus, bet ateinančius keturis metus rungtynes turėsime tik Kaune. 2027 metais galbūt realu, kad nacionalinė rinktinė žais ir Vilniuje“, – teigė E. Stankevičius.

Kiti stadionai Lietuvoje ketvirtojo lygio nesiekia, tačiau į futbolo infrastruktūrą didieji miestai investuoja.

„Marijampolės stadionas yra trečios kategorijos, atitinka minimalius keliamus reikalavimus. Alytus taip pat susitvarkė savo stadioną, Šiauliai investuoja ir t. t. Laukiame, kada Klaipėda tars savo žodį. „Neptūnas“ turbūt pateks į A lygą ir Klaipėdos ekipa rungtyniaus aukščiausiame divizione, todėl, manau, kad Klaipėda turėtų būti kitas miestas, kuris susitvarkys savo futbolo infrastruktūrą“, – prognozavo E. Stankevičius.

LFF planas – trys ketvirto lygio stadionai. Kol kas Lietuvoje yra tik vienas – Kauno stadionas – bet ir tas dar nebaigtas statyti.

„Laukiu tos dienos, kada LFF turės tokį malonumą rinktis, kuriame stadione žaisti. Lyginant stadionus žiūrėsime ekonominį pranašumą, prieš kokį varžovą žaidžiame. Pagal mūsų strategiją Lietuvoje norėtume turėti bent tris ketvirtos kategorijos stadionus, t. y. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tada Vilniuje žaistume pagrindines rungtynes, Kaunui atitektų vidutinio lygio oponentai, o Klaipėda turėtų mažesnį stadioną ir mažesnio rango varžovus. Šiandien kol kas turėsime tik Kauną, tai visas dėmesys jam, o kai atsiras Vilnius, tada ir spręsime, kuriame mieste tas rungtynes žaisti“, – ateities planus komentavo E. Stankevičius.

Futbolo stadione galima rengti ir koncertus. „Šiandieniniame technologijų amžiuje viskas yra įmanoma. Koncertai yra rengiami futbolo stadionuose, yra specialūs apdangalai vejai, kad jos nesugadintų. Apie tai bus pagalvota ir įsigytos platformos, kurios leis organizuoti tokius renginius“, – aiškino E. Stankevičius.