Sportui ir sveikatinimui

Šios "Metų kaunietė 2018" rinkimų finalo dalyvės nuomone, didžiulis palaikymas, kurio ji sulaukė šiuose rinkimuose, atspindi greičiausiai ne kauniečių požiūrį asmeniškai į ją, o į sporto, sveikatingumo sritį, kuriai ji atstovauja. O dėmesio šiai sričiai ir universitetui, ugdančiam sporto, sveikatingumo specialistus, trenerius, pedagogus ir ruošiančiam šių sričių mokslininkus, tikrai niekuomet nebus per daug.

Vadovauti universitetui ji ėmėsi tuo metu, kai aukštojoje mokykloje vyko daug esminių pokyčių ir reikėjo greitų, ryžtingų, ne visada populiarių ir patogių sprendimų. "Nebuvo laiko rinktis, tiesiog dariau tai, ką reikėjo, nes manimi pasitikėjo. Kandidatuoti rektoriaus rinkimuose reiškė tęsti pradėtus darbus", – savo poziciją išdėstė D.Rėklaitienė.

Ji įsitikinusi, kad visko galima pasiekti aiškiai, argumentuotai atvirai bendraujant, stengiantis suprasti vieniems kitus. "Gerbiu ir vertinu atskirus žmonių poelgius, o ne pačius žmones, kurie, esant įvairioms situacijoms, elgiasi skirtingai", – teigė vadovė.

Būtina įtraukti neįgaliuosius

D.Rėklaitienė savo karjerą pradėjo baigusi kineziterapijos bakalauro ir magistro studijas Lietuvos sporto universitete (LSU) ir pradėjusi dirbti kineziterapeute Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionate.

"Mano pacientai buvo sunkias proto ir kitas negalias turintys vaikai. Psichologiškai darbas buvo labai sunkus, pacientų sveikata gerėjo labai palengva, nesulaukdavau padėkos ar atgalinio ryšio, nes dauguma vaikų buvo tokios būklės, kad net nekalbėjo. Iki šiol manau, kad labai prasminga savo veikla pagerinti, palengvinti kito žmogaus gyvenimą", – kalbėjo rektorė.

Ji apgailestauja, kad tapusi aukštosios mokyklos vadove turi mažiau laiko ir galimybių dirbti su studentais, nors tai taip pat viena prasmingiausių, jos nuomone, veiklų.

"Universitetai pastaraisiais metais labai smarkiai keičiasi, dėstytojui reikia sparčiai tobulėti, mokytis naujų dalykų. Malonu perteikti savo žinias ir sukauptą patirtį ne tik per dėstomo dalyko turinį, bet ir susieti jas su gyvenimiška patirtimi, kalbėtis su studentais apie jų karjeros perspektyvas. Kai buvę studentai skambina, rašo, pasakoja apie savo pasiekimus, veiklas, karjerą, matau savo darbo prasmę, kad jiems daviau daugiau nei tik teorinių žinių", – sakė D.Rėklaitienė.

Jos mokslinio domėjimosi sritis – neįgaliųjų gyvenimo kokybė, jų ugdymo ypatumai per fizinę veiklą, sportą – yra neatsitiktinė. "Manau, šioje srityje Lietuvoje dar reikia labai daug ką nuveikti, įtraukiant neįgaliuosius į bendrąją ugdymo sistemą, į sporto ir fizinio aktyvumo veiklas, bendruomenės gyvenimą, šviečiant visuomenę ir ugdant specialistus, suteikiant jiems kompetencijų dirbti su neįgaliais žmonėmis, kad šie pasijustų visaverčiais Lietuvos piliečiais, o mūsų šalis lygiuotųsi į pažangiausias Europos valstybes", – kalbėjo pretendentė į Metų kaunietės titulą.

Kai buvę studentai skambina, rašo, pasakoja apie savo pasiekimus, veiklas, karjerą, matau savo darbo prasmę, kad jiems daviau daugiau nei tik teorinių žinių.

Lietuva neatsiejama nuo LSU

Sportas, kartu ir visa Lietuva yra neatsiejami nuo LSU. "90 proc. trenerių yra parengti mūsų universitete, čia studijavo daugelis garsiausių Lietuvos sportininkų: M.Paulauskas, V.Alekna, A.Šalna, A.Gudžius ir kt. LSU yra šiuolaikinės kineziterapijos pradininkas, prieš 50 metų pradėjęs ugdyti gydomosios mankštos specialistus. Tik mūsų universitete ruošiami ir Taikomosios fizinės veiklos specialistai, kurie geba dirbti su neįgaliais sportininkais, įtraukia juos į fizines veiklas", – vardijo D.Rėklaitienė.

Ji kalbėjo, kad šiuo metu Lietuvai labai aktualu skatinti bendruomenę gyventi sveikai ir fiziškai aktyviai. Universiteto mokslininkai atlieka daug įvairių mokslinių tyrimų, teikia rekomendacijas ir šviečia visuomenę, kaip efektyviai ir teisingai būti fiziškai aktyviems.

"Siekiame atnaujinti ir dirbančių specialistų, trenerių, kūno kultūros mokytojų žinias ir kompetencijas, suteikti jiems naujausios, moksliniais tyrimais grįstos informacijos ir naujausių praktinių žinių", – pasakojo rektorė.

LSU bendradarbiauja su daugiau nei 50 kitų šalių universitetų, iš kurių atvyksta studentai, dėstytojai, mokslininkai, kurie, pažinę Kauną, Lietuvą ir mūsų kultūrą, namo parsiveža ne tik pačių geriausių emocijų, bet ir tampa mūsų miesto ir šalies ambasadoriais.

"Esu įsitikinusi, kad mes prisidedame ir prie to, kad Kaunas yra sportiškiausias miestas. Čia daugybė sporto bazių, kvalifikuotų specialistų, vaikams ir jaunimui sudarytos geriausios sąlygos užsiimti bet kokia sportine veikla ir būti fiziškai aktyviems", – džiaugėsi D.Rėklaitienė.

Finalinis balsavimas prasideda vasario 20 d. Balsuoti galima iki kovo 5 d. Kovo 6–7 d. susumuosime rezultatus, o kovo 8 d. šventiniame renginyje paskelbsime Metų kaunietę bei pagerbsime visas finalo dalyves.

Finalinis balsavimas prasideda vasario 20 d. Balsuoti galima iki kovo 5 d. Kovo 6–7 d. susumuosime rezultatus, o kovo 8 d. šventiniame renginyje paskelbsime Metų kaunietę bei pagerbsime visas finalo dalyves.

Balsuodami už pasirinktą kandidatę ar kandidates atkreipkite dėmesį, kad kiekviename projekto etape balsavimas ir balsų skaičiavimas pradedamas iš naujo.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite specialų kuponą ir siųskite jį adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas; arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g. 18, Kaunas.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis. Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKN XX.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio. SMS kaina – 1 euras. SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.

PORTALAS

Portale kauno.diena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.