Pasidalijo nuotraukomis

Tądien, kai Vilniuje buvo pagerbiamas Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis virtualiojoje erdvėje pasidalijo keliomis nuotraukomis ir prabilo apie padėtį Lietuvos laisvės kovotojų amžinojo poilsio vietoje Aukštuosiuose Šančiuose, Kaune.

"Paniekintas 1919–1920 m. karo žuvusių karių savanorių atminimas. Tarpukario antkapiniai kryželiai su iškaltomis pavardėmis sumesti į kapinių patvorį ir paversti kapinių laužo šiukšlynu. Todėl klausiame – ar taip mes gerbiame tuos, kurie prieš 100 metų išsaugojo mūsų valstybingumą ir sudarė sąlygas susikurti Respublikai? Kas yra atsakingas už tai?" – J.Vaičenonis mintimis grįžo į netolimą praeitį, kai buvo parengtas Lietuvos karių kapų tvarkymo projektas. Įgyvendinus jį kapinėse atsirado daugiau nei 550 naujų kryžių. Visgi, su senaisiais antkapiais, J.Vaičenonio pastebėjimu, buvo pasielgta itin nepagarbiai – jie suversti į krūvą.

Jono Vaičenonio nuotr.

Istorikas įsitikinęs, kad buvo galima rasti kitų būdų, kaip atsisveikinti su istorija.

"Arba senuosius kryželius sunaikinti, kad žymės neliktų, arba rasti jiems tinkamą ir pagarbią vietą saugoti, juos integruoti į kokį nors naują, modernų, pagarbą Nepriklausomybės kovoms žymintį, memorialą", – J.Vaičenonis pasisakė už pastarąjį variantą.

Ne tie kryžiai

Jo idėją palaikė ir Kauno miesto savivaldybės Paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

"Kalbant apie senuosius kryželius Aukštųjų Šančių karių kapinėse, tai piliečiai gali teikti konkrečius pasiūlymus dėl jų likimo. Siūlome ir J.Vaičenoniui teikti paraišką į Kauno akcentų konkursą ir pasiūlyti projektą kokio nors memorialo, kuriam būtų panaudoti tie seni kryželiai", – S.Rimas miestiečius kvietė būti aktyviais visuomeninio gyvenimo dalyviais, o ne tik kritikais.

Arba senuosius kryželius sunaikinti, kad žymės neliktų, arba rasti jiems tinkamą ir pagarbią vietą saugoti.

Paprašytas pakomentuoti J.Vaičenonio aprašytą situaciją, Kauno miesto savivaldybės Paveldo skyriaus vedėjas S.Rimas patikino, kad istoriko nuogąstavimai nepagrįsti. Nuolaužos nuotraukose, kuriomis pasidalijo VDU istorijos katedros profesorius, – visai nuo kitų kapų nuimti seni antkapiai, laikinai sukrauti patvoryje.

"Pradžioje atramos buvo įrengtos prie Aukštųjų Šančių kapinių administracinio pastato. Vėliau senieji kryželiai perkelti į kapinių pakraštį ir sudėti tvarkingai prie tvoros. Ten jie yra ir dabar. O ta esanti nuolaužų krūva, kaip mus informavo šių kapinių vedėja, yra visai nuo kitų kapų nuimti seni antkapiai ir nuolaužos, laikinai ten sukrautos į krūvą", – S.Rimas ramino, kad pastaroji bus išvežta utilizuoti.

Dėmesys karių kapams

Lietuvos karių kapai Aukštuosiuose Šančiuose, kaip pasakojo S.Rimas, pradėti tvarkyti 2002-aisiais. Dar po dvejų metų pradėta naujų granitinių kryželių gamyba ir statymas vietoje senų betoninių, aptrupėjusių, sunykusių, su sunkiai arba visai neįskaitomomis pavardėmis. S.Rimas priminė, kad darbai vykdyti Kauno miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis. Tam buvo skirta po 25 tūkst. litų 2002, 2006 ir 2007 m., 20 tūkst. litų 2005-aisiais.

S.Rimas miestiečius kvietė būti aktyvius ir dalytis idėjomis, jei tik tokios kirba galvose. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Iš viso atstatyta 561 kryželis iš naujos patvarios medžiagos – granito. Apie senųjų betoninių kryželių likimą buvo ilgai diskutuota. Tačiau naikinti jų nesiryžta.

Kauno miesto savivaldybės Paveldo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad Kaune, priešingai nei kitose šalies savivaldybėse, laisvės kovotojų amžinojo poilsio vietoms skirtas ypatingas dėmesys. Per pastaruosius kelis metus buvo restauruota ir atstatyta ne vienas paminklas.