Buvo informuota, bet nežinojo?

Vakar įskilus namo konstrukcijoms pastate veikiančio notarų biuro notaras Vytenis Lideikis apie tai pranešė Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Tuomet sulėkė tarnybos, įskaitant ir namo administratorių, nors iki tol, notaro teigimu, bendrovė į galimo pavojaus signalus nereagavo.

Įmonių grupės „Civinity“, kurios dalis yra bendrovė „Būsto valda“, administruojanti K. Petrausko g. 38 namą, rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė Jolanta Venskutė portalui kauno.diena.lt ketvirtadienį teigė, kad „iškart po įvykio rūsyje buvo pastatyti statramsčiai, kurie neleis judėti pamatams ir gadinti kitų bendrų konstrukcijų“.

J.Venskutė akcentavo, kad bendrovė nieko nežinojo apie gresiančius pastato konstrukcijų pažeidimus, sakėsi negavusi notaro siųstos informacijos, jeigu tokia buvo siųsta.

Atstovė pasakojo, kad jos kolegos buvo susisiekę su V. Lideikio notarų biuru. Išsiaiškinta, kad į juos buvo kreiptąsi per interneto svetainę. „Joje yra nuoroda, kad galite klausti administratoriaus kažko, ir po to elektroniniu būdu siunčiama užklausa. Mes tos užklausos nesame gavę. Aiškinamės kodėl, ar tai sistemos klaida, ar kas. Ir su notaru bendravome, ar buvo tikrai į mus kreiptasi. Šią problemą sprendžia mūsų informacinių technologijų specialistų“, – teigė J. Venskutė, pridūrusi negalinti pasakyti, ar bendrovė gauna visas administruojamų namų gyventojų užklausas.

Pasiteiravome, kaip dažnai administruojamo namo vadybininkas apsilanko prižiūrimame name. Jeigu notaro kreipimasis nebuvo gautas, gal problemas, jeigu tokių buvo, vadybininkas galėjo pastebėti apsilankęs kitais klausimais? J. Veskutė teigė, kad vadybininkas name apsilanko tik jeigu yra kažkoks signalas.

Anot J. Venskutės, nežinia, kada savininkas pradėjo remonto darbus, kokiu mastu jie buvo matomi iš lauko. „Darbai buvo vykdomi privačiose patalpose. Tas cokolinis aukštas yra privatus“, – sakė atstovė.  

Remontavo savavališkai

„Būsto valdos“ atstovė situaciją apibūdino kaip rimtą. „Trečiadienį daugiabučiame name savininkui savavališkai vykdant kapitalinį remontą buvo deformuoti namo pamatai, ir sukėlė realų pavojų namo saugumui“, – sakė J. Venskutė.

Žalos pridaręs asmuo nebuvo gavęs ir gyventojų pritarimo.

Anot jos, statybas vykdęs patalpų savininkas su bendrove „Būsto valda“ darbų nebuvo suderinęs.

„Žalos pridaręs asmuo nebuvo gavęs ir gyventojų pritarimo. Bendrovė akcentuoja, kad savininkas remontą atliko savavališkai ir tik prieš kelias dienas per projektuotojus buvo kreipęsis dėl gyventojų parašų rinkimo. Kad darbai jau vykdomi, savininkas neinformavo“, – sakė bendrovės atstovė.

„Tai blogąja prasme unikalus atvejis mūsų, kaip administratoriaus, istorijoje. Imtis kapitalinio remonto darbų, slėpti jų mastą bei atkasti pamatus be statybos ekspertų leidimo rodo atsainų patalpų savininko požiūrį į turto ir žmonių saugumą“, – sakė „Būsto valdos“ Pastatų administravimo skyriaus vadovas Arūnas Armanavičius.

Atliekama pastato konstrukcijų ekspertizė

Ketvirtadienį bendrovė portalui kauno.diena.lt teigė, kad „skubiai vykdo pastato konstrukcijų ekspertizę ir jau šį vakarą tikisi gauti išvadas“. Tuomet bus sprendžiama, kaip greitai galima likviduoti padarinius.

Teigta, kad „Būsto valda“ intensyviai bendrauja ir su patalpų savininku. „Jis, bendrovės žiniomis, prisiima atsakomybę ir yra pasiruošęs padengti ekspertizės bei tolimesnių darbų išlaidas“, – komentavo J. Venskutė.

Paprašyta įvertinti, kokia namo būklė buvo iki aliarmo, ji įvardijo, kad paskutinį kartą pastato apžiūra vykdyta šių metų sausio 23 d. „Pastatas tvarkingas, normalus, jokių avarinių atvejų“, – apibendrino ankstesnę padėtį J. Venskutė.

A. Armanavičius vardijo, kad kapitalinį remontą suplanavęs buto savininkas privalo kreiptis į atestuotus projektuotojus ir parengti patalpų projekto pakeitimų projektą. Jei planuojama griauti ar pristatyti sienas, pažeisti nešančiąsias konstrukcijas ar jas deformuoti, projektas yra privalomas.

Po to pats arba padedamas administratoriaus savininkas privalo gauti daugumos, t. y. 50 +1 proc. viso namo patalpų savininkų pritarimą projektiniams pakeitimams.

„Galiausiai mes tikriname parašų teisėtumą ir išduodame pasirašytą protokolą, kuriame patvirtiname, kad gyventojų pritarimas gautas. Su šiuo dokumentus statybas planuojantis asmuo turi kreiptis į vietos savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo. Darbus pradėti galima tik gavus šį dokumentą“, – teigė atstovas.

Praėjusiais metais, kaip informavo „Būsto valda“, ji patvirtino vos 3 remontų butuose teisėtumą ir spėja, kad apie 80 proc. statybų butuose įvyksta be tarnybų žinios.

Su V. Lideikiu šiandien susisiekti nepavyko.

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas Martynas Matusevičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad, jo žiniomis, name gyvenamąją vietą yra deklaravę 15 gyventojų.

Visiems evakuotiems gyventojams ir neturintiems, kur apsistoti, savivaldybė  buvo suteikusi laikinąsias gyvenamąsias patalpas. Anot M. Matusevičiaus, ketvirtadienį gautos preliminarios ekspertų išvados, kuriomis remiantis gyventojams ir darbuotojams leista grįžti į pastatą.

Statybos inspekcija pradėjo tyrimą

BNS praneša, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl šio atvejo Kaune.

„Skubiai patikrinimą vietoje atlikę inspektoriai nustatė, kad buvo vykdomi statybos darbai statinio rūsio patalpose ir statinio išorėje. Atliekant pastato apžiūrą taip pat identifikuotos aiškiai matomos pastato deformacijos“, – pranešime cituojamas inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Raimondas Dargis.

Statybos inspekcija teigia nustačiusi patalpų savininką ir pradėjusi tyrimą dėl galimai savavališkos statybos darbų. Statytojui surašytas privalomasis nurodymas sustabdyti statybą, jis taip pat privalės nedelsiant atlikti statinio ekspertizę.