Prie Kauko laiptų baseino įsikūrusioje kavinėje susirinkę kauniečiai daugiau nei valandą diskutavo, kokius miestiečių poreikius turėtų atliepti rekonstruota Kauko alėja. Diskusijų metu gyventojai sutarė, jog tokio baseino, koks jis buvo tarpukariu – trijų lygių su vandens lelijomis ir auksinėmis žuvelėmis – atkurti nevertėtų.

„Pakaktų palikti baseino kontūrus su vandens kaskadomis ir tyliai čiurlenančiu vandeniu. Nemanau, kad šioje vietoje reikėtų fontano. Tai turėtų būti neapkrauta, jauki vieta, vasaros vakarais čia galėtų vykti lauko kino seansai“, – pabrėžė susitikime dalyvavusi Žaliakalnio gyventoja.

„Gyventojų pasiūlymai ir idėjos itin vertingi formuojant užduotį projektuotojams“, – pabrėžė urbanistas Martynas Marozas.

„Visuomenei suteikėme daugiau informacijos apie Kauno tarpukario perlą, kuris eilę metų buvo apleistas. Iš gyventojų išgirstas refleksijas ir nuomones panaudosime atnaujinant Kauko alėjos infrastruktūrą“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Rengs techninį projektą

Žaliakalnio ateitimi besirūpinančių kauniečių teigimu, šiuo metu prie baseino auga per daug medžių. Pasak jų, tarpukariu šioje vietoje jų apskritai nebuvo. Bendruomenė vieningai sutarė, jog istorinė vieta turi būti pritaikyta neįgaliesiems, dviratininkams bei vaikams.

„Nesinorėtų plyno lauko, tačiau medžių čia tikrai per daug. Dalis jų jau seni ir sukelia daugiau rūpesčių“, – sakė vienas miestietis.

Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, rekonstruojant vieną gražiausių tarpukario statybos objektų, bus privaloma išsaugoti autentiškas granitines laiptų pakopas, turėklus su betoniniu pagrindu, taip pat fontanėlį – jie turės būti restauruojami.

Šią žiemą įmonė „Kauno planas“ ketina parengti Kauko alėjos rekonstrukcijos techninį projektą. Vėliau bus skelbiamas darbų rangovo konkursas. Planuojama, kad realūs darbai prasidės kitų metų pavasarį, kuomet leis oro sąlygos. Šį projektą ketinama finansuoti Europos Sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis. Preliminariai skaičiuojama, jog projekto vertė sieks apie 800 tūkst. eurų.