Liko neparduotas
Kaune gyvenanti senjorė (prašiusi neviešinti asmens duomenų) nuošalioje Kauno rajono seniūnijoje pardavė ūkininkui keletą hektarų žemės.
Neparduotas liko nedidelis pastatas ir prie jo esantis trikampio formos beveik 5 a žemės plotas, kurį žemėtvarkininkai vadina uodegėle.
„Kai pirko žemę, tas vadinamasis trikampis buvo apkrautas mediena, geležimis, visokiais daiktais, todėl plotelis ir liko neparduotas“, – pabrėžė moteris.
Ji siūliusi, kad ūkininkas nupirktų tą 5 a plotą už 500 eurų, bet, pasak pašnekovės, pasiūlymas nesudomino.
Padarė pakeitimų
Moteris pabrėžė, kad vadinamasis trikampis buvo niekam nereikalingas, nenaudojamas – prie jo net prieiti buvo sunku.
Pasitarusi su vaikais, garbaus amžiaus kaunietė nusprendė padaryti pakeitimų – performuoti sklypą taip, kad trikampis liktų žemę nupirkusiam ūkininkui, o jai pačiai būtų galima naudotis prieš namuką esančiu trikampio dydžio žemės plotu, tačiau tas plotas jau būtų naudoti patogios formos – pailgas stačiakampis.
Pašnekovės tvirtinimu, pakeitimas būtų naudingas ne tik jai, bet ir ūkininkui.
„Nupirktą žeme jis aria. Tas iškyšuliukas taip ir lieka neapartas. Pagal naują planą ūkininko laukas nebeturėtų to dabar nenaudojamo trikampio. Visiems būtų naudinga, o aš turėčiau nedidelį plotelį patogesnėje vietoje. Galėtume čia su vaikais ir anūkais atvažiuoti, praleisti kartu laiką“, – sakė moteris.
Ėmėsi iniciatyvos
Pagal dokumentus, šalia namo esantis plotas yra bendra ūkininko ir moters nuosavybė – jie yra bendraturčiai. Vadinasi, dėl bet kurio pakeitimo reikia bendro sutarimo.
Pašnekovė tikino neabejojusi, kad kaimynas sutiks, nes, anot jos, pakeitimai naudingi abiem bendraturčiams.
Manydama, kad sumanymas yra geras, abiem pusėms priimtinas, moteris nusprendė savarankiškai atlikti preliminarius sužymėjimus.
Kuoliukų neliko
„Atvažiavau su sūnumi. Žingsniais atmatavome, kiek man žemės galėtų būti vietoj to iškišuliuko, ir susmaigstėme kuoliukus. Atmatavome apytiksliai, gal kiek per daug žingsnių. Tačiau nenustatėme jokių ribų. Ribas tiksliai pagal kiekvieną centimetrą turi nustatyti žemėtvarkininkai“, – sakė moteris.
Pasak jos, atvykę kitą dieną pamatė, kad kuoliukų nebėra.
„Gal jis galvoja, kad mes jo žemę norime paimti. Pasakiau, kad mes tik žingsniais atmatavome, kai padarysime planą, viskas bus gerai. Paskui su žolėmis sužymėjau mažesnį plotą, bet radau tas žoles ištrauktas ir numestas“, – apie pirmuosius ženklus, signalizuojančius, kad planas neišdegs, pasakojo moteris.
Jie tą planą gali pasitvirtinti bendru sutarimu arba teismo sprendimu. Taigi yra du keliai. Įstatymo, galinčio priversti pasirašyti, nėra.
Bandė tartis
„Savo iniciatyva padariau planelį, kad ir jam, ir man būtų patogų. Niekas nuostolių nepatiria, o žemės sklypas tampa tvarkingas. Tačiau jis su manimi net nekalba, tad aš jokių paaiškinimų neturiu. Nesame susipykę, nesibarame. Nebežinau, kaip tartis“, – svarstė moteris.
Kaunietės žemę nupirkęs ūkininkas „Kauno dienai“ sakė nenorintis pateikti savo komentarų.
Situaciją apibendrino naują aptariamo sklypo planavimą atlikusios bendrovės „Ardela“ specialistas Vytis Levinskas.
„Naujasis planavimas naudojimąsi žemės sklypu padaro lengvesnį. Tai vienareikšmiškai, nes tas planiukas, kurį mes esame parengę, atitinka Žemės įstatymo apibrėžimą dėl racionalaus žemės naudojimo. Dabar yra taisyklingas pailgas gabaliukas, o ne kaip prieš tai buvo trikampiukas – tokia uodegėlė, prie kurios normaliai neprivažiuosi ir kurios normaliai neaptarnausi. Planas yra parengtas naudojimosi tvarkai nustatyti tarp bendraturčių. Jie tą planą gali pasitvirtinti bendru sutarimu arba teismo sprendimu. Taigi yra du keliai. Įstatymo, galinčio priversti pasirašyti, nėra“, – pabrėžė specialistas.



Naujausi komentarai