„Visoje šalyje švelnėjant karantino draudimams, mokiniams atsirado galimybė grįžti į tikrus mokyklos suolus. Kadangi nuomonių, ar grįžti, ar tęsti mokymąsi nuotoliniu būdu, pasigirdo įvairių, Kauno savivaldybė nesiėmė siūlyti vieno konkretaus modelio ir sudarė galimybes nuspręsti ne tik patiems įstaigų vadovams, bet ir pedagogams, mokiniams bei šių tėvams. Jie geriausiai įvertina situaciją matydami ją iš arti, todėl gali priimti palankiausią sprendimą savo mokyklai“, – teigė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Pasak vicemerės, būtent pačios mokyklų bendruomenės geriausiai žino savo poreikius, stiprybes ir problemas. Taigi, sprendimus dėl grįžimo į klases arba tolesnio nuotolinio mokymo gali priimti kiekvienos miesto mokyklos taryba, sudaryta iš mokinių, tėvų ir mokytojų.

Nesiėmė siūlyti vieno konkretaus modelio ir sudarė galimybes nuspręsti ne tik patiems įstaigų vadovams, bet ir pedagogams, mokiniams bei šių tėvams.

Beveik visų Kauno mokyklų atstovai pasirinko tęsti nuotolinį mokymą. Tą lėmė ir viso miesto mastu atlikta mokinių, tėvų bei mokytojų apklausa apie nuotolinio ugdymo kokybę. Apie ją kauniečiai atsiliepia itin palankiai. Beveik 40 proc. tėvų nuotolinį mokymą įvertino labai gerai arba puikiai. Dar 26 proc. šiam procesui skyrė aštuonis balus iš dešimties.

Moksleiviai nuotolinį mokymą taip pat vertina teigiamai. Net 80 proc. apklaustų jaunųjų kauniečių atsakė, kad mokytis nuotoliniu būdu jiems sekasi gerai. Mokytojai ligšiolinį ugdymo procesą irgi mato pozityviai. Apklausa parodė, kad beveik 70 proc. Kauno pedagogų nuotolinio mokymo organizavimą savo mokyklose įvertino devynetu arba dešimtuku. Apie tai, kokį tolimesnio darbo būdą likusiems mokslo metams pasirinko kiekviena mokykla individualiai, vaikus ir tėvus ugdymo įstaigos informuos asmeniškai.