Ryški atributika
Nuo pat ryto praeivių dėmesį traukė P. Vileišio skulptūra, ant kurios kažkas uždėjo kelio ženklinimo kūgelį. Vieni tikino, kad jis turėtų būti nuimtas, nes nedera, kitiems toks akcentas kėlė šypsnį, mat P. Vileišis buvo inžinierius, tad kažkas tiesiog taikliai pataikė į jo profesiją.
„Gerai, kad dar nepripaišė ko nors, nes daug viešųjų erdvių grafičiais apipaišyti. Bet, manau, kad nedera, atrodo, kad tyčiojasi iš P. Vileišio“, – tarstelėjo pro šalį ėjusi moteris.
Gerai, kad dar nepripaišė ko nors.
Jai visiškai nepritarė kitas praeivis. Vyras įsitikinęs, kad nors kūgelis ir yra iš plastiko, nėra tos pačios medžiagos, kaip ir skulptūra, tačiau šiame akcente galima įžvelgti ir prasmę.
„Kiek atsimenu, Petras Vileišis buvo inžinierius, prisidėjęs prie tiltų, kitos misto infrastruktūros statybų, tai kūgelis tikrai į temą, pabrėžia jo profesiją. Aišku, čia toks juokelis, nemanau, kad kūgis ilgai užsibus. Bet tas, kuris uždėjo, turi neblogą humoro jausmą“, – tarė kaunietis.
Kelio ženklinimo kūgelis uždėtas ant P. Vileišio rankos, tarsi jis jį laikytų apglėbęs. Oranžinis akcentas, turintis atšvaitines juostas, iš tolo matomas.
Išskirtinė asmenybė Prie buvusių Centrinio pašto rūmų jau anksčiau pastatyta Jono Vileišio skulptūra, o praėjusių metų gruodį kitoje centrinio Kauno vietoje pagerbtas ir jo vyresnysis brolis Petras, taip pat ženkliai prisidėjęs prie šalies vystymosi. P. Vileišis (1851–1926) – inžinierius, leidėjas, mecenatas ir visuomenės veikėjas, palikęs gilų pėdsaką švietimo, kultūros ir infrastruktūros srityse. Savo gyvenimu ir veikla jis stiprino tautinę savimonę. „Petras Vileišis buvo tautinio atgimimo puoselėjimo žmogus, tuomet buvo gūdūs spaudos draudimo laikai ir reikėjo žmogaus, kuris siektų panaikinti šį draudimą. Jis buvo garsus inžinierius, tuometėje Rusijoje statė tiltus, turėjo priėjimą prie aukštų pareigūnų. Ir jam pavyko pasiekti tikslą – panaikintas spaudos draudimas. Jis įkūrė pirmąją spaustuvę, kuri leido lietuvišką dienraštį. Glaudžiai bendravo su Jonu Basanavičiumi ir abu tiesė kelią į mūsų modernios tautos gimimą. Reikėtų pažymėti, kad turėdamas inžinieriaus specialybę, tais laikais galėjo būti labai turtingas, tačiau jis investavo į kultūrą, rėmė lietuvišką žodį, ugdė mecenatystę“, – pristatant skulptūrą pasakojo Kauno miesto muziejaus istorikas Simonas Jazavita. Tarpukariu P. Vileišis gyveno Kaune, tuometėje laikinojoje sostinėje. Dirbo Susisiekimo ministerijoje, vadovavo Inžinierių korpusui, prisidėjo prie valstybės infrastruktūros kūrimo.
Skulptūra – ne vienintelis P. Vileišio akcentas Kaune. Dar jo vardu yra pavadinta gatvė, tiltas per Nerį, mokykla, Karo muziejaus sodelyje pastatytas biustas.
Miestui P. Vileišio skulptūra nieko nekainavo, ją miestui dovanojo dr. P. Kiznis. Anksčiau jo lėšomis finansuota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir „Laisvės kario“ skulptūros. Kaip ir ankstesni kūriniai, taip ir P. Vileišis, gamintas Ukrainoje. Juos kūrė ukrainiečių skulptoriai Olesis Sidorukas ir Borisas Krylovas.
Naujausi komentarai