Iniciatyva, kuria prašoma padėti mergaitėms socializacijos centre pamilti knygą kaip kelią į kitokį gyvenimo etapą, nustebino pačius iniciatorius. Tikėjęsi bent kelių kažkam jau ypatingos reikšmės nebeturinčių knygų sulaukė daug didesnio atgarsio.

"Prašau prisidėti prie gero darbo! Rugsėjį–spalį darbuojuosi viename iš mergaičių socializacijos centrų. Vaizdas toks – langai su grotomis, šaltos ir tamsios patalpos, jokių išėjimų į lauką ir mažai asmeninės erdvės. Žinoma, jų visų praeitis sunkį ir pačios dėl to tikrai nėra saldainiukai, bet mokytis ir keistis išties nori. Bėda ta, kad neturi informacijos apie tai."

Taip laišką feisbuko draugams pradėjęs Mantas Žalkauskas šiandien juokiasi, kad ši iniciatyva išsiplėtė toli už draugų rato. "Dabar jau sprendžiame logistikos problemas – kaip pervežti knygas iš jų rinkimo taškų į vietą", – išpyškino M.Žalkauskas.

Mergaičių socializacijos centre jis atsidūrė vykdydamas partnerystės projektą. Centre buvo biblioteka, tačiau joje vos kelios knygos o ir tų pačių niekas neskaitė. "Planavome atnaujinti biblioteką kad ir keliomis knygomis, kurios padėtų gyvenime, praplėstų akiratį, o gal tiesiog tai būtų erdvė akims paganyti", – aiškino iniciatorius.

M.Žalkauskas vardijo, kokių knygų tikėtųsi – populiariosios psichologijos, apie verslo kūrimą, knygos, pačiam skaitytojui palikusios gerų prisiminimų, leidinių apie grožį, sveikatą, sielos harmoniją. Dar prašėme, į kurį, deja, atsižvelgė ne visi knygas dovanoję žmonės, kad dovanojamoje knygoje paliktų kokį nors įrašą, nesvarbu, kokį – apie knygos paliktą įspūdį, parašytų palinkėjimą, o gal netgi pasakojimą, kas gyvenime pasikeitė perskaičius šią  knygą.

"Į socializacijos centrą jau nuvežėme pirmąsias 56 knygas. Įdomiausia tai, kad pirmiausia mergaitės išsirinko tas knygas, kurios buvo su įrašais", – pastebėjo M.Žalkauskas. Jis pastebėjo, kad net tokioje įstaigoje atsidūrusioms dvylikos–septyniolikos metų mergaitėms labai įdomu, ką veikia žmogus, kuris skaitė padovanotą knygą.

"Mes nesiekėme surinkti šimtų knygų. Siekėme parodyti asmeninį ryšį, kai dovanojantysis palieka kažką nuo savęs", – pagrindinę idėją pabrėžė M.Žalkauskas. Tie įrašai – tarsi įrodymas, kad mergaitės nėra pamirštos, kad jos svarbios net ir tiems žmonėms, kurie jų nepažįsta.

Knygos dar vis renkamos. Kol kas Kaune yra dvi vietos, kuriose priimamos knygos: kavinė "Gardžios istorijos" (A.Jakšto g. 6, Senamiestyje), Kolpingo kolegijoje ir Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje (Savanorių pr. 371).