Praėjusį penktadienį Chemijos g. įvykusios dujotiekio avarijos kaltininkai kol kas viešai neįvardijami. Specialistai įspėja, kad panašūs incidentai galimi net ir laikantis visų saugumo reikalavimų.

Įvykį piešia skirtingai

"Lietuvos dujų" pozicija aiški – Chemijos g. kelio dangą rekonstravusi "Kauno tiltų" asfalto klojimo mašina pažeidė kondensato rinktuvą, nulaužė jo čiaupą, todėl išsiveržė ir užsiliepsnojo maždaug 1 000 kub. m dujų, supleškinusių ir pačią įvykio kaltininkę. "Lietuvos dujų" Kauno filialo technikos direktorius Vladas Konovalovas aiškino, kad įmonei priklausantis sulaužytas įrenginys buvo aiškiai matomas, šalia styrojo apie "Lietuvos dujų" nuosavybę informuojantis stulpelis.

"Kauno tiltai" oficialios pozicijos nepateikia.

"Kol kas įvykio priežastys ir padariniai yra tiriami. Šiuo metu gatvių remonto darbai laikinai pristabdyti, tačiau bendrovė sieks juos užbaigti sutartyse numatytais terminais", – trumpai atsakė "Kauno tiltų" atstovė spaudai Rimantė Jablonskytė.

"Kauno dienos" žiniomis, "Kauno tiltai" neviešose diskusijose aiškina, kad kaltė jiems greičiausiai verčiama be pagrindo. Neva dujotiekis galėjo būti pažeistas prieš kelio remonto darbus. Seną asfalto dangą kaitinanti mašina uždegė seniai iš vamzdžių besiveržiančias dujas, o sklendė nurauta vėliau, bandant mašiną kuo greičiau patraukti nuo ugnies.

Dujininkų neinformavo

"Jeigu būtų mums pasakę apie planuojamus darbus, tikrai juos būtų mūsų žmogus prižiūrėjęs arba bent "Kauno tiltų" darbų vadovui aiškiai parodęs, kur ir kas yra", – kalbėjo V.Konovalovas.

Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklėse aiškiai parašyta, kad dujotiekių apsaugos zonose be juos eksploatuojančių asmenų raštiško sutikimo draudžiama atlikti daugybę įvairių darbų, tarp jų – ir rekonstravimo darbus. Ar gatvės dangos rekonstrukcija patenka į draudžiamų darbų sąrašą, regis, pusės nesutinka.

"Greičiausiai buvo taip, kad niekas tam mašinos operatoriui nepasakė, jog priekyje yra pavojingas daiktas", – tokią įvykių versiją įžvelgė V.Konovalovas.

"Lietuvos dujos" jau suskaičiavo, kad sudegusios dujos, darbo rankos ir remontui reikalingos medžiagos atsiėjo keletą tūkstančių litų. Sąskaitą ketinama pateikti "Kauno tiltams".
"Kauno tiltų" technikos ir "Lietuvos dujų" vamzdynų keliai susikerta dažnai. Susitikimai konfliktais baigiasi ne pirmą kartą. V.Konovalovas pasakojo, kad per A.Juozapavičiaus pr. rekonstrukciją kelininkai dujotiekį ne tik pažeidė, bet ir užasfaltavo. Vamzdyną teko vėl atkasti ir užtaisyti.

Įsirėžia į nelegalius tinklus

"Šiaip Kaune šiuo požiūriu tvarka gana gera – atliekant žemės kasimo darbus būtina gauti leidimus, todėl avarijų gana nedaug, o didelių avarijų visai nebūna", – džiaugėsi V.Konovalovas.
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis aiškino, kad savivaldybės užsakymu atliekamų darbų rangovai su įvairių komunikacijų savininkais susisiekti turi patys. Tačiau net ir suderinimas ir komunikacijų tinklų brėžinių analizė nuo netikėtumų neapsaugo – brėžiniai ne visada atitinka realią padėtį.

Avarijos įvyksta ne tik dėl netiksliai perbraižytų brėžinių, bet ir nelegalių komunikacijų, kurios į planus neįtrauktos. Dažniausiai tai liečia nuotekų tinklus. Pavyzdžiui, rekonstruodami A.Juozapavičiaus pr. darbininkai atkasė visą neteisėtai paklotų buitinių ir lietaus nuotekų tinklą.

V.Konovalovas įsitikinęs, kad nelegalių, į brėžinius neįtrauktų dujotiekio atšakų Kaune beveik nėra, nebent privačiose valdose. Bene dažniausiai tinklai šiais laikais pažeidžiami, kai naudojamas ne tradicinis tranšėjų kasimo būdas, o kelias naujoms komunikacijoms skinamas gręžiant po žeme.

"Komunikacijos išsiraizgiusios po visu Kaunu, todėl toks darbas turi būti atliekamas juvelyriškai – užtenka mažiausio nuokrypio ir požeminis gręžimas nukrypsta visai netinkamu kampu. Mūsų tinklai pažeidžiami kasmet, bet to labai didele problema įvardyti negalėčiau", – pasakojo "Kauno vandenų" generalinis direktorius Linas Baltrėnas.

Savivaldybės įmonės vadovas patarė atliekant bet kokius žemės kasimo darbus susisiekti su visų galimų komunikacijų savininkais ir nepasikliauti visiems prieinamais brėžiniais.
"Kiekvienos įmonės atstovai tikrai geriau žino, kur yra jų komunikacijos, nei pavaizduota brėžiniuose", – aiškino L.Baltrėnas.

Nepatogi technologija

Chemijos g. dangos rekonstrukcijai "Kauno tiltai" naudojo seniai žinomą technologiją, kai senas dangos sluoksnis yra kaitinamas, nuskutamas ir vėl paklojamas iš naujo, o ant jo viršaus užliejamas naujas dviejų centimetrų storio asfalto sluoksnis. Technologija išbandyta ir naudojama įvairiomis sąlygomis, tačiau specialistai pripažįsta, kad ją patogiausiai naudoti greitkeliuose, kur nėra komunikacijų. Miestų teritorijose tokiomis asfalto klojimo mašinomis laviruoti sudėtingiau, o bene vienintelis jos privalumas dirbant mieste – laiko ir pinigų sąnaudos.

"Tie patys "Kauno tiltai", naudodami šią technologiją, pernai puikiai sutvarkė Ašigalio g., šiemet – Panerių g., tačiau reikia suprasti, kad naudojant tokią technologiją turi būti geri gatvės pagrindai, nevisiškai susidėvėjęs asfaltbetonio sluoksnis. Ši technologija problemos neišsprendžia, tik nukelia keleriems metams į priekį", – aiškino Laboratorinių bandymų centro direktorius Gediminas Antanas Kunčinas.

Dujotiekis Chemijos g. užsidegė kaitinant seną asfaltą. G.A.Kunčinas mano, kad kaltės dėl nelaimės technologijai suversti negalima, nes avarija galėjo įvykti naudojant ir kitą asfalto dangos tiesimo būdą.