- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino (KTU MIDF) fakulteto docentė Inga Skiedraitė savo pavyzdžiu įrodė, kad parašyti dvi disertacijas vienu metu įmanoma, net jei viena jų rašoma studijuojant Japonijoje. Nors ir iš pradžių svečioje šalyje I. Skiedraitė susidūrė su nemenkais iššūkiais – kita doktorantūros sritis, kultūrų skirtumas, kalbos barjeras ir japonų kalbos pamokos, ilgainiui šią šalį prisijaukino: „Dabar tiek žiūriu filmus, tiek skaitau knygas japonų kalba.“
Docentė pastebi, kad daugeliui Japonija asocijuojasi su tolima ir egzotiška šalimi: „Šią šalį aš pažinau iš visai kitos pusės – mokslo ir studijų. Šiandien, jau gyvenant Lietuvoje, meilę šiai šaliai ir inžinerijai primena mano kūną puošiančios tatuiruotės.“
Misija įmanoma
Pradėjusi studijuoti doktorantūroje, Inga, paskatinta kolegų, nusprendė išvykti į Japoniją. Pusę metų ji intensyviai studijavo japonų kalbą ir toliau tęsė mokslinę veiklą, susietą su doktorantūros studijomis Lietuvoje.
„Praėjus pusmečiui prof. Hiroshi Fujii pasiūlė stoti į doktorantūrą. Tuo metu dar nebuvau baigus doktorantūros studijų Lietuvoje. Kadangi sutikau, beveik vienu metu rašiau dvi disertacijas“, – šypsosi docentė.
Kalbą suprasti pradėjau po gero pusmečio, kai neturėjau pasirinkimo ir teko bendrauti tik japoniškai.
Vieną disertaciją anglų kalba ji parašė būdama Japonijoje, o ją apsigynė grįžusi į Lietuvą. Po dviejų metų Japonijoje Inga apsigynė dar vieną disertaciją. Žinias ji gilino visiškai skirtingose srityse: Lietuvoje – Metrologijos ir matavimų kryptyje, o Japonijoje – Mechanikos kryptyje. „Apsigynus disertaciją pasisekė laimėti tyrėjo finansavimą podoktorantūros studijoms. Tad Japonijoje užsibuvau dar dvejus metus“, – pasakojo Inga.
Įdomi pažintis
Docentė prisiminė, kad nuo pat studijų svečioje šalyje pradžios, teko intensyviai mokytis japonų kalbos. „Kursai buvo privalomi ir vyko pagal griežtą grafiką nuo 9 iki 16 valandos vakaro. Grįžusi darydavau namų darbus ir spręsdavau testus“, – apie intensyvią studijų pradžia pasakojo ji.
Nepaisant kruopštaus darbo, Inga pamilo Japoniją ir šios šalies kultūrą. Vietiniai ją priėmė maloniai ir šiltai, kvietė į įvairius renginius, įtraukė į veiklas. „Nuo pat pirmos atvykimo dienomis manimi rūpinosi ir prof. H. Fujii. Visiems atrodo Japonija gana egzotiška šalis. Net patys japonai sako, kad apie juos užsieniečiai galvoja kaip apie samurajų ir geišų tautą“, – kultūros niuansus pabrėžė Inga.
Beje, šiuo metu ji tiek žiūri filmus, tiek skaito knygas japonų kalba. „Ši kalba nelengva. Pradžioje mokėjau paklausti tik krypties ir kokia prekės kaina. Kalbą suprasti pradėjau po gero pusmečio, kai neturėjau pasirinkimo ir teko bendrauti tik japoniškai“, – kalbos subtilybes atskleidė docentė.
Moteris inžinerijoje
Ingos studijų pasirinkimą ir doktorantūros kryptį lėmė noras konstruoti, braižyti, gaminti. Pirmiausia ji pabaigė chemiją Kauno technologijos technikume, tačiau turėjo didelį norą tobulėti ir gilinti savo žinias. „Sugalvojau stoti į KTU ir studijuoti mašinų gamybos technologijų. Visada domėjausi, kas naujo gamybos technologijose, kokie naujausi pasiekimai metalo pjovimo įrankių pasaulyje. Ši studijų programa puikiai atitiko lūkesčius“, – sakė docentė.
Daugelį kartų jaunystėje pasakius, kad dirba mechanikos ir gamybos srityse, aplinkiniai nustebdavo, kodėl moteris renkasi šią sritį. „Parodžius žinias, darbus ir tai, kad išmanau mechanikos sritį, klausimų nelikdavo. Kartais būti moterimi inžinerijoje – privalumas, nes galime savo pavyzdžiu įkvėpti kitas ir prisidėti prie lygybės skatinimo“, – tvirtina Inga.
Kartais būti moterimi inžinerijoje – privalumas, nes galime savo pavyzdžiu įkvėpti kitas ir prisidėti prie lygybės skatinimo.
Ji įsitikinusi, kad šiandien požiūris į moterį vadinamajame vyriškame moksle ir pramonėje jau keičiasi. Tuo labiau kad šiuo metu inžineriją renkasi studijuoti daugybė jaunų merginų. „Jos puikiai dirba pramonės inžinerijoje – labai džiaugiuosi savo studenčių pasiekimais. Tad moteris inžinerijoje nėra kliūtis, o lygiateisis darbuotojas, išmanantis, ką daro“, – priduria docentė.
Keičiasi ne tik požiūris į moterį inžinerijoje, bet ir pati specialybė. Docentė pabrėžia, kad pramonės inžinerija – įdomi ir ganėtinai plati sritis, į kurią galima pažvelgti iš gamybos, mechanikos, mechatronikos ir informacinės pusės. „Čia nėra taip – pagaminau ir išėjau. Viskas daug kompleksiškiau. Pramonės inžinerija apima ne tik gamybos procesą, bet ir vadybines, organizacines sritis“, – tvirtina Inga.
Gamybos procesai ir įmonės plėtojasi, technologijos tobulėja, svarbiausia išmanyti pagrindines inžinerijos sritis. „Viskas prasideda nuo dizaino ir paklausos rinkoje analizės, toliau – gamyba, apimanti daugelį įvairių procesų, kad būtų gautas galutinis produktas, paskui – paties produkto realizavimas“, – apie inžinerijos kompleksiškumą aiškino docentė.
Išskirtinės tatuiruotės
Inga tatuiruotėmis puošti savo kūną pradėjo atsitiktinai, tačiau jose dažnai atsispindi Japonijos tapatybės stilius. Beje, tarp tatuiruočių galima pamatyti mechanikos elementų. „Tatuiruotėmis susižavėjau per Naujųjų metų šventę. Manęs paklausė, ko norėčiau. Pagalvojau, kad tatuiruotės. Taip ir prasidėjo“, – sakė ji.
Idėjų docentė sėmėsi iš kitų žmonių, turinčių tatuiruočių. „Pamačiau, kas gražu, pradėjau domėtis meistrais. Pasidariau vieną tatuiruotę, paskui – kitą. Vis dar norisi kelių tatuiruočių, nes kai kur oda atrodo per tuščia“, – sakė Inga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaunui senamiestyje ketinant statyti savivaldybės biurą, dalis architektų idėją kritikuoja24
Kauno miesto savivaldybei planuojant prie pilies senamiestyje statyti administracinį pastatą, į kurį numatoma perkelti kai kuriuos padalinius ir gyventojų aptarnavimo funkcijas, ekspertai ragina šioje vietoje galvoti apie kitokios paskirties statin...
-
Pildoma Šilainių istorija: laukiami gyventojų prisiminimai ir nuotraukos2
Šeštadienį Šilainių istorijos skambėjo pačioje Kauno rotušėje. Čia vyko paskutinė projekto „Gyvas mikrorajono archyvas“ diskusija „Mikrorajonų istorijos“. ...
-
Metų mokytojo premija – ir Kauno pedagogui3
Premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį įteikė apdovanojimus aštuoniems Metų mokytojams, taip pat Meilės Lukšienės premiją ir lituanistinio švietimo mokytojo (d...
-
Kaune pradedamos Ašigalio gatvės viaduko statybos virš Vilnius–Klaipėda magistralės7
Kaune pradedamos Ašigalio gatvės viaduko su greitėjimo ir lėtėjimo juostomis statybos virš automagistralės Vilnius–Klaipėda. Kitapus Islandijos plento beveik dviejų hektarų plote jau baigiami statybų teritorijos paruošimo da...
-
Suteikime Kaunui dar didesnį proveržį!27
Tuo metu, kai Vilniuje Laisvės partija pilstė smėlį Lukiškių aikštėje, siaurino gatves, o nacionalinio stadiono epopėja virto nacionaliniu anekdotu, Kaunas neabejotinai tapo sektinu ir geidžiamu pavyzdžiu beveik visoms Lietuvos savivaldy...
-
G. Babravičiūtė: valstybę įprasminti per švietimą
Gabrielė Babravičiūtė nė kiek nesupyksta pavadinta politikos naujoke. Juokiasi ir esanti jauna, ir neturinti tiek daug patirties kaip kiti partijos „Laisvė ir teisingumas“ kolegos, tačiau ji, augusi politikų šeimoje, sako, ši ...
-
Kauno oro uostas velkasi naują rūbą1
Tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo ir daugiasluoksnių plokščių netrukus gerokai atnaujins Kauno oro uosto keleivių terminalo vaizdą. ...
-
Prezidentas į Genocido centro tarybą siūlo Kauno IX forto muziejaus direktorių8
Prezidentas Gitanas Nausėdą į formuojamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tarybą siūlo Kauno IX forto direktoriaus Mariaus Pečiulio kandidatūrą, pranešė Prezidentūra. ...
-
R. Lingienė: Lietuvoje onkologiniams ligoniams dėl gyvybės tenka dalyvauti loterijoje10
„Valstybė privalo skirti deramą dėmesį ir pakankamai lėšų inovatyviems vaistams, nes dažnu atveju šie vaistai yra paskutinis vilties spindulys onkologiniams ligoniams. Medikamentai, kurie gali reikšmingai pailginti onkologini...
-
Labai svarbi žinia! Kaunas kviečia prisidėti prie Kalėdų stebuklo – ieško eglės9
Šiais metais kauniečius ir miesto svečius į kalėdinį miestelį vilios gyva eglė. Kauno miesto savivaldybė ieško, kas galėtų padovanoti gražiai nuaugusią ir mišku kvepiančią žaliaskarę. Gal kažkam kieme spygliuotoji gražuol...