Dviejų šimtmečių istorija: kaip pelkėje duotas pažadas užaugino Garliavos parapiją

Žiupsnelis istorijos

Parapijos įkūrimas ir raida yra glaudžiai susiję su Garliavos gyvenvietės augimu ir istoriniais pokyčiais Suvalkijoje. Garliava – nesena vietovė. XVIII a. pabaigoje šios žemės centras buvo už 3 km esantys Jonučiai. Šis Kauno rajono miestas išaugo iš gatvinio kaimo, kuris pradėjo kurtis XIX a. pradžioje prie naujai nutiesto strategiškai svarbaus pašto kelio Kaunas–Marijampolė–Varšuva. Jis driekėsi per grafo Juozo Godlevskio žemę.

Pasakojama, kad J. Godlevskis, turtingas dvarininkas ir sėkmės lydimas verslininkas, vertęsis miško kirtimu ir plukdymu į Karaliaučių, važiavęs per šią tuomet dar pelkėtą vietovę ir jo arkliai giliai įklimpę. Beviltiškoje situacijoje grafas pradėjęs melstis ir prižadėjęs Dievui: jei pavyks išsigelbėti, toje vietoje jis pastatys bažnyčią. Ištrūkęs iš liūno, jis pažado nepamiršo ir 1809 m. fundavo Švč. Trejybės bažnyčią.

Pastatęs klasicizmo stiliaus mūrinę šventovę ir padovanojęs parapijai 46 margus žemės (skirtingose vietovėse anuomet margo dydis svyravo nuo 0,25 iki 0,71 ha), vietovę pavadino pagal savo pavardę – Godlewo, tačiau vietos gyventojai ją sulietuvino į Garliavą.

1823 m. bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Ignotas Stanislavas Čiževskis, o 1826 m. buvo įkurta ir Garliavos parapija.

Istoriniai šaltiniai liudija: XIX a. pabaigoje parapija sparčiai augo – 1898 m. ją sudarė 41 kaimas, 33 dvarai ir palivarkai, o teritorijoje gyveno 11 tūkst. 912 žmonių. XX a. pradžioje parapija tapo svarbiu lietuvybės ir religinio gyvenimo centru. 1912 m. įkurtas Garliavos bažnyčios choras, kuris vėliau garsėjo visoje Lietuvoje. 1931 m. čia vikaru dirbo kunigas Mykolas Krupavičius – Krikščionių demokratų partijos kūrėjas ir žemės reformos iniciatorius.

Sovietmečiu parapija susidūrė su sunkumais – klebonijoje buvo įrengta ligoninė, tačiau bažnyčia nebuvo uždaryta. 2009 m., minint bažnyčios 200 metų jubiliejų, į bokštą įkelti trys nauji varpai, kiek anksčiau – 2004 m. – restauruotas parapijos namų pastatas.

Keturiolika bažnyčią puošiančių Kryžiaus kelio stočių (stacijų) ir paveikslas „Mykolas Arkangelas“ yra įrašyti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Grąžino pirmapradę didybę

Nors esama nuomonių, kad Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje tebėra J. Godlevskio dovanoti vargonai, parapijos klebonas Gintaras Urbštas tokią informaciją paneigė. Remdamasis Ovidijaus Jurkšos magistriniu darbu „Garliavos miestelio istorija 1809–1940 m.“, klebonas pasakojo, kad 1930 m. bažnyčioje įrengti elektriniai vargonai. Tais pačiais metais liepos mėnesį jie buvo pašventinti. Vargonų statybą prižiūrėjo Lietuvos muzikos centras, įsikūręs Kauno mieste. Darbus atliko Karaliaučiaus vargonų statymo firma „Bruno Goebel“. Instrumento pašventinimo dieną vyko ir bažnytinės muzikos koncertas, grojo profesorius Aleksandras Kačanauskas, ponia Eriminaitė ir kt. Kauno miesto savivaldybė suorganizavo specialius autobusus svečiams iš Kauno autobusų stoties į Garliavą nuvežti ir parvežti. Lėšos, gautos už koncertą, buvo skirtos atsiskaityti už naujai pastatytus vargonus. Tai buvo vieni pirmųjų elektrinių vargonų visoje Lietuvoje.

Vargonų restauratorių teigimu, vargonus – pučiamąjį klavišinį muzikos instrumentą – nesvarbu, ar jis buvo naujai pastatytas, ar perstatytas, kas 20 metų reikia išnarstyti, mat kas nors nulūžta, nudyla, sukietėja odinės detalės, prisikaupia dulkių, o medžio dalis išvarpo kenkėjai. Norint grąžinti vargonams pirmapradę didybę, kartais tenka paplušėti ne vienus metus.

Pasak Garliavos Švč. Trejybės parapijos klebono, remontuojant vargonus, išliko tokia pati jų forma, klaviatūra, variklis, dumplės, tačiau naujos medienos prireikė ne tik vargonų prospektui, bet ir visoms grindims po vargonais ir šalia jų.

Naujai sušvis altorius

Jubiliejiniams parapijos metams paminėti baigtas didžiojo altoriaus remontas. Dabar visai išardytas Šv. Izidoriaus Artojo altoriaus. Paveikslai liks tie patys. Į šventovę jau sugrįžo paauksuoti altoriaus paveikslo rėmo ir kiti puošnūs drožiniai, meistrams auksuoti perduotos kolonų dalys. „Jau įsigijome kokybiškos medienos altoriaus dalims, kurioms pakenkė kinivarpos, atnaujinti. Tas pats buvo ir su didžiuoju altoriumi – liko senasis korpusas, kolonos, tačiau teko atnaujinti kenkėjų išvarpytas smulkesnes dalis“, – pasakojo G. Urbštas.

Dar laukia daug darbo, tvarkoma bažnyčios įgarsinimo sistema, statomos naujos kolonėlės ir stiprintuvas.

Gintaras Urbštas / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Kada gi bus galima pamatyti restauruotą Šv. Izidoriaus Altorių altorių? „Šis klausimas sunkiausias, – prisipažino klebonas. – Finansiškai gal ir įstengtume, tačiau vargu ar viską spės padaryti prie jo triūsiantis pagrindinis meistras. Žiemos metu jis dirbo, nes tai buvo darbas bažnyčios viduje, o atšilus orams jis gali pakelti sparnus į kitus objektus lauke. Nesame jo pririšę prie savęs, tai ir sulaikyti negalime. Apskritai, dar laukia daug darbo, tvarkoma bažnyčios įgarsinimo sistema, statomos naujos kolonėlės ir stiprintuvas.“

Kulminacija – gegužės 31-ąją

Instrumento perstatymo darbų pabaigtuvės jau tapo gražia švente – liturgine muzikine kelione. Vasario 15 d. Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia vos talpino susirinkusius parapijiečius ir svečius: aukotos šv. Mišios, vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas pašventino atnaujintus vargonus ir didžiojo altoriaus tabernakulį, o Kauno rajono meno mokyklos bendruomenė surengė ypatingą koncertą, skirtą Vilkaviškio vyskupijos 100-mečiui ir parapijos 200 metų jubiliejui.

Koncerto širdis – „Liturginės mišios vaikams“, kurioms muziką sukūrė Indra Mažuikaitė-Kubiliūnienė. Daugiau nei 100 mokinių ir mokytojų dovanojo nepamirštamą liturginės muzikos pojūtį. Buvo atliktos nekintamos šv. Mišių dalys: Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus ir Agnus Dei. Tai buvo muzikinė kelionė, sujungusi istoriją, bendruomenę ir talentus.

Gavėnios laikotarpiu, kovo 22 d., bažnyčioje vyks koncertas „Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai“, balandžio 5-ąją džiaugsmingai skambės Šv. Velykų aleliuja, o balandžio 19 d. giesmių giedoti atvyks senjorų mišrus ansamblis „Gilė“.

Poreikis: naujos medienos prireikė ne tik vargonų prospektui, bet ir visoms grindims po vargonais ir šalia jų. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Gegužės 30–31 d. numatoma Garliavos miesto šventė, kurią vainikuos koncertas Šimtmečio parke, o scenoje prie parapijos namų planuojamas vokalisto Liudo Mikalausko koncertas.

„Pagrindinės iškilmės planuojamos gegužės 31 d., kai vyks Švč. Trejybės tituliniai parapijos atlaidai, skirti būtent parapijos įsteigimo 200 metų sukakčiai, bus teikiamas Sutvirtinimo sakramentas, dalyvaus Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas“, – vardijo G. Urbštas.

Gražinimas: jubiliejiniams parapijos metams paminėti baigtas didžiojo altoriaus remontas, o šiuo metu atnaujinamas Šv. Izidoriaus Artojo altorius. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Lapkričio 22-ąją, Šv. Cecilijos, kuri laikoma vargonininkų, instrumentų gamintojų, muzikantų, dainininkų ir poetų globėja, dieną, tikimasi,  iškilmingai gaus ne tik atnaujinti vargonai. „Būtų gera, jei tą dieną pavyktų sukviesti kelių parapijų chorus, kad pagiedotų per šv. Mišias, o po jų vyktų agapė. Tačiau čia dar klausimas, kaip bus“, – patikslino klebonas.