Pasak ministro, būtent atviras dialogas su verslu leidžia geriau suprasti regionų stiprybes ir rasti sprendimų, prisidedančių prie visos šalies ekonominio augimo.
„Kauno regionas turi stiprų ekonominį potencialą: strateginė lokacija, išvystyta logistika ir stiprus pramonės sektorius čia kuria tvirtą pagrindą augimui. Laisvoji ekonominė zona (LEZ) pritraukia reikšmingų užsienio investicijų, o stipri mokslo ir inovacijų ekosistema, kurios ašis – Kauno technologijos universitetas, ugdo aukštos kvalifikacijos specialistus. Tai rodo, kad regionas turi didžiulį potencialą, kurį privalome tikslingai išnaudoti“, – sakė E. Grikšas.
Susitikime daugiausia dėmesio skirta klausimams, kaip paspartinti Lietuvos ekonomikos transformaciją, kad šalies verslai kurtų daugiau vertės, o žmonės gautų geriau apmokamų darbo vietų. Apie tai kalbama ir ekonomikos transformacijos plane „3i“, kurį ministras pristatė Kauno verslo bendruomenei.
Inovacijos – aukštos pridėtinės vertės ekonomikos pagrindas
Vienas iš plano „3i“ prioritetų – inovacijos, kurios didintų darbo našumą ir kurtų aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Iki 2030 m. planuojama, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą pasieks 2,2 proc. BVP, o darbo našumas priartės prie 90 proc. ES vidurkio.
Pasak ministro, inovacijos turi tapti prieinamos visiems – nuo technologijų kūrėjų iki tradicinės pramonės įmonių. Todėl bus stiprinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, plečiamos galimybės gauti finansavimą naujiems technologiniams sprendimams, o verslai skatinami diegti automatizaciją, skaitmenizaciją ir tvaresnius gamybos procesus.
„Inovacijos turi tapti kasdiene verslo priemone. Jos leidžia atnaujinti gamybą, didinti našumą ir kurti daugiau vertės čia, Lietuvoje. Jei norime išlikti konkurencingi, turime investuoti į pažangą ir žmones, o ne ieškoti pigesnės darbo jėgos“, – sakė E. Grikšas.
Investicijos – kad augtų ne tik skaičiai, bet ir regionai
Antroji plano kryptis – investicijos. Siekiama, kad šalies augimas būtų tolygesnis, o ekonominės galimybės pasiektų visus regionus. Pagal planą, bent 30 proc. visų investicijų bus skirta regionams.
Daugiausia dėmesio skiriama pramonės infrastruktūros plėtrai regionuose: planuojama kurti tiek žaliuosius pramonės parkus, orientuotus į tvarią gamybą, tiek plėsti tradicinius pramonės parkus, pritaikytus moderniai pramonei. Kartu numatyta plėsti LEZ ir stiprinti „Spiečius“ – regioninius verslo ir inovacijų centrus.
Siekiant išlaikyti konkurencingumą, kartu bus stiprinama talentų ekosistema – kuriama lanksti perkvalifikavimo sistema, leidžianti greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir užtikrinti, kad investuotojai visoje šalyje rastų reikiamų specialistų.
„Svarbiausia, ne kiek investicijų pritraukiame, o kokią vertę jos sukuria: ar atsiranda aukštos kvalifikacijos darbo vietų, ar auga žmonių pajamos, ar stiprėja regionai. Tik taip galime kalbėti apie tikrą ekonomikos transformaciją“, – sakė E. Grikšas.
Institucijų modernizavimas: mažiau biurokratijos, daugiau greičio
Trečioji plano „3i“ kryptis – viešojo sektoriaus institucijų modernizavimas. Tikslas – sukurti efektyviau veikiančią valstybę, kuri padėtų verslui augti, o gyventojams suteiktų greitesnių ir kokybiškesnių paslaugų.
Iki 2027 m. planuojama 35 proc. sumažinti administracinę naštą verslui, o viešųjų paslaugų teikimo greitį padvigubinti. Vienas svarbiausių žingsnių – įdiegti „Once Only“ principą, kai įmonės ir gyventojai duomenis institucijoms pateiks tik vieną kartą, o visus procesus galės tvarkyti vienoje sistemoje.
Pasak ministro, mažindami biurokratiją siekiame, kad verslas galėtų daugiau laiko skirti augimui, o ne administracinei naštai – tai vienas svarbiausių žingsnių stipresnės ekonomikos link.
Su išsamiu priemonių planu „3i“ galite susipažinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos svetainėje adresu www.eimin.lt.
Naujausi komentarai