Nors visa ekologiška produkcija sertifikuojama ir ženklinama, retas detaliau pasidomi informacija, talpinama ant pakuočių. Juolab, netrūksta ir rinkodarinių šūkių „iš gamtos“, „natūralus“ ir pan., kas pirkėjams dažnai asocijuojasi su ekologija, nors realybėje gali su ja neturėti nieko bendro. Vis tik, pasak Vartotojų aljanso viceprezidento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario Kęstučio Kupšio, domėtis, ką dedame ant stalo tikrai verta – juk maistas tiesiogiai susijęs su mūsų sveikata, todėl neturėtume būti abejingi.

Palaiko ūkininkų entuziazmas

Mobiliuosius ūkininkų turgelius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose organizuojančio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius sako, kad pirkėjų abejingumas ne visada sudaro tvirtą ekonominį pagrindą ūkininkauti ekologiškai ar pagal Nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP), nes tai daug sunkesnis ir brangesnis kelias. Pašnekovo teigimu, šį kelią renkasi idealistai, kuriuos motyvuoja anaiptol ne finansinė grąža, o rūpestis žmonių sveikata, gyvūnų gerove, gamta.

„Suprantama, vien iš entuziazmo ilgai neišsilaikysi, todėl nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kokia ateitis laukia ekologinės žemdirbystės – rinkdamiesi ekologišką ar NKP produktą prisidedame prie tvaraus ūkininkavimo Lietuvoje“,  – kalbėjo M. Maciulevičius.

M. Maciulevičius sako, kad ūkininkauti ekologiškai ar pagal NKP sistemą yra daug sunkesnis ir brangesnis kelias. Partnerio nuotr.

Nors abu pašnekovai pripažįsta, kad ekologiški maisto produktai nevisada gali konkuruoti kaina su pramoniniu maistu, pažymi, kad sveikata neįkainojama, be to, esama daug rezervų sutaupyti.

„Bene trečdalis maisto yra paprasčiausiai išmetama, tad racionaliau planuodami, nešvaistydami, žiūrėdami kokybės, o ne kiekybės, galime ne tik neviršyti dabartinių išlaidų, bet net ir sutaupyti“, – pažymėjo K. Kupšys.

„Dažnai matome pilnas bagažines prikrautas „pigaus“ maisto, kurio dalis sugenda ir iškeliauja į sąvartyną, tad geriau apsipirkime po mažiau, bet dažniau, kad maistas būtų visuomet šviežias“, – antrino M. Maciulevičius.

Žmogiškas ryšys

Palankus sveikatai ir gamtai ekologinis ūkininkavimas svarbus ir dėl socialinio aspekto – dažnai ekologinį ar NKP ūkininkavimą renkasi šeimos ūkiai, kurie vėliau savo produkciją tiesiogiai realizuoja pirkėjams. „Paragavę visai kito skonio ir kokybės maisto, žmonės nebenori rinktis pramoninės produkcijos, tad vėl ir vėl grįžta į mūsų turgelius – tarp ūkininkų ir vartotojų dažnai užsimezga šiltas betarpiškas ryšys“, – kalbėjo kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas.

Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad domėtis, ką dedame ant stalo verta – maistas tiesiogiai susijęs su mūsų sveikata. T. Kazlauskio nuotr.

Pasak K. Kupšio, tiesioginis ryšys su augintoju ar gamintoju – tai ir asmeninė kokybės garantija: „Kai perkame pramoninį produktą, nė nenutuokiame, kiek visoje gamybos ir tiekimo grandinėje dalyvavo žmonių, ir kas už ką buvo atsakingas. Tuo tarpu, perkant iš ūkininko tiesiogiai formuojasi abipusis pasitikėjimas – suprantame, kaip svarbu išsaugoti gerą vardą ilgalaikėje perspektyvoje“. Vartotojų aljanso viceprezidento nuomone, svarbus ir šeimos ūkių palaikymas: „Su pavydu klausome istorijų apie šimtus metu gyvuojančius, iš kartos į kartą tradicijas perduodančius ūkius Prancūzijoje ar Italijoje – pirkdami turgeliuose prisidedame prie tokių tradicijų kūrimo ir Lietuvoje“.

Plačiau susipažinti su mobiliųjų turgelių prekybos vietomis, darbo laiku, prekiaujančiais ūkininkais galima interneto svetainėje www.mobilusturgelis.lt.