Vis dėlto galimybių jūra iki galo neišsemta – gerokai įsibėgėjus studentų priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, dar liko laisvų vietų į šios krypties studijas. Kodėl?

Ekspertai paaiškina – šiemet Vyriausybė, siekdama subalansuoti būsimą darbo rinką, skyrė papildomą finansavimą šioms studijoms, tačiau ne visos vietos buvo užpildytos.

Padidėjusią inžinerijos specialistų paklausą komentuoja Kauno kolegijos ir užsienio investicijų plėtros agentūros vadovai.

Keičiasi darbo rinka

„Per ateinančius ketverius metus, kai studijas baigs šiemet įstoję studentai, Lietuvoje reikės maždaug 3 tūkst. naujų specialistų, kurie išmano elektronikos inžineriją. Daugelis šių naujų darbo vietų bus sukurta Kaune“, – prognozuoja tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna. Agentūros duomenimis, per ateinančius šešerius metus darbo rinkai reikės dar apie 4,5 tūkst. naujų tokios srities specialistų.

Ypatingą verslo sektoriaus suinteresuotumą būsimaisiais informacinių technologijų, elektros ir elektronikos inžinerijos specialistais pastebi ir Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas: „Į Kauno kolegiją nuolat kreipiasi pramonės įmonių vadovai, ieškodami inžinerines studijas pasirinkusių jaunų žmonių. Juos domina kolegijoje rengiami automatinio valdymo, infotronikos, kompiuterinių tinklų administravimo ir kiti specialistai, poreikis rinkoje – akivaizdus.“

Kauno kolegijos direktorius atkreipia dėmesį ne tik į darbdavių, bet ir į šiuolaikinės kartos darbuotojų lūkesčius: „Specialistams dabar svarbus ne tik siūlomas atlyginimas, tačiau ir kiti darbo vietų veiksniai – darbo ir gyvenamosios vietos dermė, darbuotojui siūlomos sąlygos ir požiūris į jį, įmonės mikroklimatas ir kultūra.“ Anot M. Misiūno, laimi tos įmonės, kurioms nesvetimos atsakingo verslo nuostatos. Jis ypač akcentuoja būsimo darbdavio svarbą dalyvaujant studijų ir mokslo procesuose. Pašnekovo nuomone, geriausių rezultatų pasiekiama, jei į procesą atsakingai įsitraukia darbdaviai ir kartu su aukštąja mokykla plėtoja praktinio mokymo veiklą, vertina studentų baigiamuosius darbus, dalijasi patirtimi konferencijose ir seminaruose, dalyvauja bendruose mokslo tyrimuose.

Specialistams dabar svarbus ne tik siūlomas atlyginimas, tačiau ir kiti darbo vietų veiksniai – darbo ir gyvenamosios vietos dermė, darbuotojui siūlomos sąlygos ir požiūris į jį, įmonės mikroklimatas ir kultūra.

Kauno kolegijos vadovo įžvalgas patvirtina „Investuok Lietuvoje“ agentūra. „Kadangi Lietuvoje dažniausiai kuriasi ilgametes tradicijas turinčios Skandinavijos, JAV ir Vokietijos bendrovės, joms svarbus ne tik verslas, bet ir socialinė atsakomybė. Turime atvejų, kai itin svarbus investicijų lokacijos pasirinkimo faktorius buvo tai, kad joje galima sukurti poilsiui palankią aplinką. Konkurencija darbo rinkoje yra sveikintina, nes varžydamosi dėl darbuotojų bendrovės kuria palankesnes darbo sąlygas, o regiono gyventojai turi didesnį pasirinkimą ir karjeros galimybes,“ – pasakoja G. Koryzna.

Pasak G. Koryznos, Lietuvos darbuotojai išties viršija užsienio investuotojų lūkesčius, todėl dažnai bendrovės Lietuvoje suburia didesnes komandas, nei būna suplanavusios iš pradžių. Šalies darbo rinka apibūdinama kaip itin kompetentinga, greitai besimokanti ir perspektyvi.

Kauno kolegijos direktorius M. Misiūnas pasakoja, kad jau keleri metai priimamų į infotronikos, automatinio valdymo programas studentų skaičius išlieka stabilus. Kolegijos vadovas akcentuoja, kad būsimų inžinierių trūkumas ir aukštosioms mokykloms, ir Vyriausybei gerai žinomas, tačiau situacija turi keistis. Pastaraisiais metais valstybės dėmesys ir finansavimas būsimųjų elektronikos inžinierių rengimui padidėjo, tačiau to rinkai dar nepakanka – reikalingas didesnis stojančiųjų suinteresuotumas.

Bijo sunkių studijų

Kauno kolegijos studentų priėmimo tarnybos darbuotojai, konsultuodami stojančiuosius, pastebėjo, kad nemažai jaunimo iš mokyklos ateina bijodami mokytis tiksliųjų mokslų. Kartais stojantieji įvardija vienintelį kriterijų: svarbu, kad nebūtų matematikos. Specialistai perspėja, kad toks pageidavimas neretai būna pagrįstas emocijomis, todėl skubėti išbraukti tiksliuosius mokslus iš savo gyvenimo planų – neapgalvotas sprendimas.

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė daro prielaidą, kad nenorą mokytis tiksliųjų mokslų lemia iš vidurinio lavinimo sistemos atsinešta patirtis. Anksčiau kolegijoje buvo atliekami pirmo kurso studentų žinių ir gebėjimų diagnostiniai testai, kurie parodė, kad ne visų pirmakursių matematikos, informacinių technologijų žinios po bendrojo lavinimo mokyklos yra pakankamos, nepaisant brandos atestato įvertinimo. „Keista, bet tai galima pasakyti ir apie nemažą dalį studentų, kurie mokykloje sėkmingai išlaikė šių dalykų brandos egzaminus. Peršasi mintis, kad įgytos žinios buvo trumpalaikės, buvo mokytasi egzaminui, o ne gyvenimui, nes po kelių mėnesių jie jau būna daug ką pamiršę“, – tyrimų įžvalgomis dalijasi N. Zinkevičienė.

Pasak kolegijos vadovų, dėstytojai stengiasi padėti pirmakursiams, todėl organizuojamos konsultacijos tiems, kuriems reikia papildyti, atnaujinti žinias. Aukštosios mokyklos specialistai daro prielaidą, kad įtaką per mažam inžinierių skaičiui Lietuvoje turi profilinis mokymas, kai moksleiviams reikia labai anksti apsispręsti, kuri mokslų kryptis patraukliausia.“ Jauni žmonės linkę pergalvoti ir keisti savo tikslus, o profiliavimas stabdo tokias galimybes“, – pastebi pašnekovė.

Vis dar svarstantiesiems, kokią profesiją pasirinkti N. Zinkevičienė pataria neįsikibti į emocinę patirtį ir nesibaiminti naujų patirčių. „Nesvarbu, kokią studijų kryptį pasirinksi, labai geras tas pergalės jausmas, kai žinai, kad įdėjęs pastangų ir sutelkęs proto galias turi rezultatą. Ieškant atsakymų apie studijas, pašnekovė rekomenduoja vadovautis gerai žinomu devizu, kad ąžuolai šiltnamyje neužauga.