Elektriniai autobusai dar kelia įtarimų

Prie tyliai pro šalį prazvimbiančių automobilių po truputį jau priprantame, tačiau miesto viešasis transportas įsigyti elektrinių autobusų dar neskuba.

Kaimynai elektrifikuojasi

Jau dvi dienos, kaip Kauno gatvėmis rieda elektrinis "Solaris" elektrinis autobusas.

Daugelyje Europos miestų tokie autobusai po truputį tampa kasdiene susisiekimo priemone, nes siekiant pagerinti žmonių, gyvenančių centrinėse miesto dalyse, gyvenimo kokybę, į miesto centrus neįleidžiamos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais.

Anksčiau Vokietijoje tam tikrose miesto zonose buvo pakabinti ženklai, informuojantys, kad į teritoriją gali įvažiuoti tik "Euro 6" taršos reikalavimus atitinkančios trasnporto priemonės, o dabar šiuos ženklus keičia informacija apie tai, kad įvažiuoti galima tik elektrinėms trasnporto priemonėms.

Kadangi viešojo transporto sistema dažniausiai priklauso centrinei miesto valdžiai arba prižiūrima pavaldžios įmonės, jai skiriama užduotis – diktuoti madas, kokios transporto priemonės turėtų judėti mieste. Dauguma Vakarų Europos valstybių juda šia kryptimi.

Kaimyninės Lenkijos sostinėje Varšuvoje jau važinėja dešimt tokių elektrinių autobusų, Krokuvoje taip pat plečiamas tokių viešojo transporto priemonių parkas. Per šiuos metus senosios Lenkijos sostinės gatvėmis turėtų pradėti riedėti 20 naujų elektrinių "Solaris" autobusų. Dar ambicingesnį planą puoselėja Javožno miestas. Siekiama, kad net trečdalis eksploatuojamų autobusų būtų elektriniai. Itin ambicingus planus plečiant elektrinių autobusų naudojimą viešajame transporte puoselėja Kinija.

"Kinijos elektrinių autobusų gamintojų asociacijos pranešime 2014–2020" skaičiuojama, kad 2015 m. – šioje šalyje iš pusės milijonų eksploatuojamų autobusų 80 tūkst. buvo elektriniai, o 2015-aisiais, palyginti su 2014-aisiais elektrinių autobusų buvo nupirkta 160 proc. daugiau. Tikimasi, kad 2020 m. elektriniai autobusai sudarys apie 70 proc. visų Kinijoje eksploatuojamų miestų autobusų.

Karti patirtis

Dar trumpai grįžkime į kaimyninę Lenkiją ir joje esantį Javožno miestelį. Pirmasis elektrinis "Solaris" jame važinėti pradėjo 2015-ųjų pavasarį. Per pusantrų metų elektrinis autobusas nuriedėjo apie 120 tūkst. km. Tai visai neblogas rezultatas, nes bendrovės "Kauno autobusų" turimas "Castrosua Hybrid" (varomas elektra ir dujomis) per 2,5 metų įveikė vos 44 tūkst. kilometrų, t.y. per metus jis nuvažiavo vos po kiek daugiau nei 17 tūkst. km. Tiek Kauno, tiek Vilniaus autobusų parkų, kuriuose yra anksčiau įsigyti elektriniai autobusai, meistrai juokauja, kad šios transporto priemonės daugiau laiko praleidžia remontuojamos, nei atlikdamos tiesioginę savo pareigą – veždamos keleivius.

"Kauno autobusų" atstovė Ramunė Tarandė patvirtino, kad hibridinis "Castrosua" markės autobusas yra lepiausias iš visų turimų 232 autobusų.

"Iš tikrųjų šis autobusas labai dažnai remontuojamas. Dažniausiai genda autobuso baterija arba jos įkrovimo sistema. Didžiausia problema, kad garantinį autobuso aptarnavimą atlieka pats gamintojas, todėl jo remontas užtrunka gana ilgai, kartais net iki 100 dienų", – "Kauno dienai" pasakojo R.Tarandė. Todėl, pasak jos, artimiausiu metu tokiais autobusais Kauno gatvės nepasipildys. Per 2017–2018 m. ketinama įsigyti 85 naujus troleibusus, iki 2020 m. viešojo transporto parką papildys ir 80 naujų autobusų, atitinkančių "Euro 6" taršos standartą.

Kodėl autobusų parko valdytojų akys kol kas nekrypsta į elektrinius autbusus? Priežastis paprasta – kaina. Naujas dabar Kauno gatvėmis zujantis "Solaris Urbino Elektric 12" kainuoja apie 420 tūkst. eurų. Tai du kartus daugiau negu toks pats dyzelinu varomas autobusas. Be to, autobuse sumontuoto akumuliatoriaus galiojimo laikas – maždaug aštuoneri metai. Jeigu dabar reikėtų keisti šį akumuliatorių, reikėtų atseikėti apie 200 tūkst. eurų. Tai dar vienas rimtas argumentas bent jau kol kas nesirinkti tokių transporto priemonių keleiviams vežti.

Svarbiausia, kad mieste, kurio gatvėmis važinėja tokie autobusai, visiškai neteršiamas oras ir nekeliamas triukšmas.

Keturissyk pigiau

Kaip "Kauno dienai" teigė autobusą pristatančios bendrovės  "Solaris Bus and Coach Latvia" Lietuvos regiono vadovas Donatas Mačiulis, su visiškai įkrautu akumuliatoriumi autobusas gali nuvažiuoti apie 170 km.

"Elektra varomas autobusas 100 km nuvažiuoti sunaudoja 130 KWh elektros energijos. Jeigu 1 KWh kaina – 0,124 euro, tai 100 km nuvažiuoti kainuoja apie 16 eurų", – pasakojo D.Mačiulis. Dabar UAB "Kauno autobusų" turimi dyzeliniai autobusai sunaudoja nuo 48 iki 55 l dyzelino (per dieną visi Kauno autobusai sunaudoja apie 15 tūkst. litrų dyzelino). Jeigu skaičiuotume, kad vienas l dyzelino kainuoja 1,08 euro, tai 100 km dyzeliniu autobusu kainuoja maždaug nuo 47 iki kone 59 eurų. Taigi beveik 4 kartais brangiau.

Vis dėlto, pasak D.Mačiulio, elektrinio autobuso nauda ne tik ekonominė.

"Svarbiausia, kad mieste, kurio gatvėmis važinėja tokie autobusai, visiškai neteršiamas oras ir nekeliamas triukšmas", – kalbėjo D.Mačiulis.

"Kauno autobusų" pateiktais duomenimis, per dieną, dirbdamas dviem pamainomis, autobusas nuvažiuoja iki 361 km. Vadinasi, eksploatuojant elektrinį autobusą, po vienos pamainos jam tektų grįžti į autobusų parką, kad būtų įkrauti akumuliatoriai. Tai su specialia įkrovimo stotele, kuri parduodama kartu su autobusu, užtrunka apie 2–3 val. Tad kol nėra sukurta papildoma elektros įkrovimo stotelių infrastruktūra, sklandus viešojo trasnporto darbas būtų komplikuotas arba autobusų parkui reikėtų turėti kone dvigubai daugiau autobusų negu dabar, kad būtų užtikrintas tinkamas keleivių pervežimas.

Kol kas tik mieste

Prieš atvykdamas į Kauną, elektrinis autobusas vežiojo vilniečius, vienai dienai buvo užsukęs ir į Visaginą, o sustojęs įsikrauti akumuliatoriaus Vilniaus autobusų parke jis pajudėjo į Kauną. Į šią daugiau kaip 120 km kelionę leidosi ir šių eilučių autorius.

Kirbėjo mintis, ar elektrinis autobusas sėkmingai įveiks visą atstumą. Iš Vilniaus autobusas pajudėjo jau sutemus, o už lango tebuvo tik keli laipsniai šilumos, lijo lietus. Taigi autobusas važiavo su įjungtomis šviesomis, valytuvais ir veikiančiu šildymu – įrenginiais, kurie siurbia taip reikalingą elektrą. Tiesa, jau gamykloje autobuso greitis apribotas iki 70 km/val. Tad skaitmeniniame spidometre skaičiai 71 ar 72 užsidegdavo tik autobusui leidžiantis į nuokalnę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rimas

Rimas portretas
Tegul tik perka troleibusus, kurie dabar labai patogūs ir neskiedžia nesąmonių su tais elektriniais autobusais. Dar neparašė, kaip jie per šalčius funkcionuoja, kad jų šildymas irgi ryja akumuliatorių. Svaičiotojai nelaimingi. Vilniaus taryba irgi perka dyzelius, užuot padidinusi troleibusų skaičių ir juos atnaujinusi. Ne veltui Zuokas sujungė troleibusų ir autobusų parkus. Šita afera su autobusais planuota jau seniai. Gal laikas pagaliau pareikalauti miesto valdžios atsakomybės? Ar atsibusim, kai jau bus šaukštai po pietų? Ir dar baudas mokėsim už miesto taršą?

hmm

hmm portretas
Kaip nekenciu tokiu lochu ir sukciu kaip kad Donatas Mačiulis, kuriam dyzelis kainuoja 1,08. Kodel ne 5 eurai, dar greitesnis atsipirkimas butu. Imones perka kura, atsiema PVM, juolab nuo 15000 per diena sunaudojamu litru gauna gera nuolaida.

troleibusas nekelia triuksmo

troleibusas nekelia triuksmo portretas
tai kazkas nauja
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių