Būsimajai Kauno atliekų rūšiavimo įmonei teismų uždegta žalia šviesa gali užgesti?  Daugiau kaip prieš mėnesį pompastiškai įkasta kapsulė, tačiau statybų aikštelėje – štilis. Aiškėja, kad milijoninio projekto vykdytojai dar neturi sutarties su banku.

Niekas neskuba

Bylos laimėtos, Ateities pl. daugiau kaip prieš mėnesį įkasta kapsulė, tačiau milijoninio projekto darbai vyksta vangiai. Trečiadienį, kai statybų aikštelėje apsilankė "Kauno dienos" žurnalistai, burzgė vos vienas traktorius ir keli sunkvežimiai. Plyname statybos aikštelės lauke buvo matyti tik plokštė, slepianti pompastiškai užbetonuotą simbolinę kapsulę. Čia turėtų iškilti Kauno mechaninio biologinio komunalinių atliekų (MBA) apdorojimo įrenginiai.

Lauko viduriu garsiai skalydami atbėgo keli vietinių gyventojų šunys. "Vietiniai sargai, nereikia apsaugos samdyti", – juokėsi rangovo konkursą laimėjusios bendrovės "Autokausta" darbuotojas. Tačiau vyras nesiėmė aiškinti, kodėl taip lėtai vyksta darbai.

Gerokai atviresni buvo būsimosios atliekų rūšiavimo įmonės kaimynai. "Daugiau nei prieš mėnesį, iki kapsulės įkasimo,  darbai čia virė. Dabar dirba, tačiau ne taip intensyviai", – pastebėjimais dalijosi Giedrius, kurio senelio namai atsidurs atliekų rūšiavimo įmonės apsuptyje.

Priežastis, kodėl dar nekyla būsimos įmonės pamatai, iki galo neišpręstas finansavimo klausimas, nors projektas rengtas ne vienus metus.

Šiuo metu atostogaujantį Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorių Kęstutį Balčiūną pavaduojantis Vytautas Vyzas patvirtino, kad "ne viskas iki galo sutvarkyta". "Kreditavimo lyg ir neturime, dar nesudėti galutiniai taškai", – bandė aiškinti KRATC projektų vadovas V.Vyzas.

Keliai ir klystkeliai

Pagal ES paramos sąlygose nustatytus terminus Kauno MBA privalo būti pastatyta iki 2015 m. rugsėjo pabaigos. Tai patvirtino ir KRATC projektų vadovas. Jokių kitų terminų sutartyje nėra numatyta.

Šio projekto pradžia užsitęsė dėl teisminių ginčų, tad, KRATC laimėjus bylas, dabar  darbai čia turėtų vyrti kaip skruzdėlyne. Tačiau to nėra.

Pirmas rangos konkursas buvo skelbtas prieš trejus metus, bet po to prasidėjo teismų maratonas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl, kaip įtariama, padarytų pažeidimų nurodė stabdyti konkursą, teismui ieškinius padavė keli konkurso dalyviai. Iš viso buvo pateikta net keturiolika ieškinių.

Dvejus metus trukusį teismų maratoną laimėjo Kauno RATC, kuris įrodė nepažeidęs įstatymų.

Visą ši laikotarpį KRATC vadovai skambino pavojaus varpais, kad dėl bylinėjimosi galime prarasti ES šiam projektui skirtas lėšas. KRATC vadovas K.Balčiūnas nerimavo dėl to, kad jei nespės laiku pradėti darbų, pinigai gali atitekti kitiems aplinkosaugos projektams.

Įkasant simbolinę kapsulę vis dar džiaugtąsi, kad šis projektas pajudėjo iš mirties taško. Tuo metu nebuvo jokios užuominos apie finansinius nesklandumus.

Liūto dalį Kauno MBA statybai skiria ES. Projekto biudžetas siekia daugiau kaip 119,2 mln. litų, iš jų daugiau kaip 100,9 mln. litų skiriami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, daugiau kaip 18,2 mln. litų prie projekto įgyvendinimo turi prisidėti projekto vykdytojas Kauno RATC.

Direktorių nustebino

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis nustebo išgirdęs, kad KRATC iki galo nėra išsprendęs statomo objekto finansavimo klausimo.

"Nežinau niuansų dėl kreditavimo. Kas priklauso iš savivaldybės pusės, viskas seniai padaryta – dar prieš prasidedant teismų procesams", – aiškino administracijos direktorius.
Prie keletą metų Kauno taryba pritarė, kad KRATC imtų paskolą iš banko. Pasak D.Ratkelio, kreditavimui pritarė viso regiono savivaldybių tarybos.

Galima prielaida, kad jeigu ne tie teismai, tai gal įmonė jau būtų pastatyta, tačiau terminai spaudžia ir bet koks delsimas gali liūdnai atsiliepti ES finansinės paramos gavimui. "Jeigu nesusitvarkė kreditavimo, linkiu jiems greičiau susitvarkyti, kad nebūtų teisinių ginčų. Juk yra terminai ir jų reikia laikytis", – stebėjosi D.Ratkelis.

Dar ieško banko

KRATC atstovai apsišarvavę išorine ramybe. "Statybos darbai vykdomi pagal paruoštus projektus ir numatytus etapus. Šiuo metu gautas leidimas parengiamiesiems darbams ir pirmojo etapo – buitinio pastato statybos darbams, kuris ir yra vykdomas. Taip pat šiuo metu yra vykdomi visų likusių įrenginių projektavimo ir dokumentacijos derinimo darbai", – aiškino V.Vyzas.

Pasak projektų vadovo, analogiškos įmonės statyba vyksta ne tik  Kaune, bet ir Kėdainių r., Zabieliškio sąvartyno  teritorijoje. Čia gauti visi leidimai, todėl esą mestos didesnės statybininkų pajėgos.

Kauno RATC atstovai tikino,  esą dėl kreditavimo nebus jokių problemų. Šiuo metu  yra paskelbtas atviras konkursas, ilgalaikei paskolai gauti. "Konkursas vykdomas be trikdžių", – pareiškė V.Vyzas, tačiau naetskleidė, kokios stadijos dabar yra konkursas.

Gyventojai: jokių derybų nė nebuvo

Kauno atliekų rūšiavimo įmonei vieta buvo išrinkta senokai, tačiau netoliese likę keletas gyventojų. Su jais nekalbama apie jokį iškeldinimą.

Nuo statybų aikštelės iki 76 metų Stasio Dubausko ir jo artimųjų nedidelio namo – vos pora dešimčių metrų. "Savininko nėra namie. Tačiau tą vienintelį kartą, kai skambino neva kalbėti apie galimą iškeldinimą, tai aš ir kalbėjau", – liūdnai šyptelėjo S.Dubausko anūkas.

Vaikinas tikino jokio konkretaus pasiūlymo neišgirdęs. "Maždaug taip: norite, nenorite, na ir gerai", – taip pokalbį apibūdino savininko anūkas.

"Dar buvau mažas, kai čia jau ėmė kalbėti apie statybas. Tuomet dar buvo kažkokia kalba apie namo nukėlimą. Dabar – jokios reakcijos", – pridūrė Giedrius.

Jo žodžius patvirtino ir kita būsimosios Kauno mechaninio biologinio komunalinių atliekų (MBA) apdorojimo įmonės kaimynė Ramutė Pranckevičienė. Jos kieme įkaltas kuoliukas reiškia, kad čia numatytas kelias. R.Pranckevičienės šeima jau dabar kenčia dėl važinėjančių sunkiasvorių mašinų. "Dabar jų mažiau, tačiau iki tos kapsulės įkasimo – tik dulkės ir dulkės", – neslėpė nusivylimo moteris.

Ar čia bus įmanoma gyventi? Į tokį klausimą kasdien mėgina atsakyti būsimo MBA kaimynai. Žiurkės, triukšmas, smarvė – tokią ateitį įsivaizduoja R.Pranckevičienė. "Mes naudojame tik šulinio vandenį. Ar galėsime tą vandenį gerti?" – baiminosi moteris.

Gauti visi leidimai

"Skaudžiausia, kad 20 metų mums aiškino, kad nieko neinvestuotume į savo namus, nes jie bus nugriausti, čia vyks statybos. Jeigu jau būtinai prispirs reikalas, liepė saugoti sąskaitas-faktūras, nes kompensuos. Ką turiu dabar? Griūvantį namą ir jokių šansų jį parduoti, nes kas gi pirks būstą šiukšlyno kaimynystėje", – atsiduso R.Pranckevičienė.

Atrodo, kad žmonės iš tiesų turi ko liūdėti. Kauno RATC atstovai atkerta, kad, rengiant detalųjį planą, viskas buvo suderinta su atsakingomis institucijomis. Tarp jų – ir su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu, Kauno visuomenės sveikatos centru ir kitomis institucijomis, kontroliuojančiomis įrenginių poveikį gyventojams ir aplinkai.

"Gauti visi privalomi suderinimai ir leidimai. Yra nurodyta ir apskaičiuota, kad statomi įrenginiai neturės jokios įtakos, žalos ar neigiamo poveikio šalia esantiems gyventojams ir aplinkai. Kadangi įrenginiai yra statomi pagal naujausias technologijas atsižvelgiant į užsienio valstybių eksploatuojančių tokius įrenginius patirtį", – nukirto V.Vyzas.

Laimi milijonai?

Šiuolaikiškos ir modernios atliekų rūšiavimo įmonės administracijos poziciją palaikė ir savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis. Esą gyventojai galėjo skųstis, kai buvo pristatomas detalusis planas. R.Pranckevičienė buvo parašiusi prašymą-pretenziją, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. "Pretenzijų būna ir nepagrįstų", –  abstrakčiai atsakė D.Ratkelis.

Sklypas netoli Taikos pr. buvo pasirinktas neatsitiktinai – jis pakliūva į pramoninę miesto teritoriją. Tiesa, adresas suteiktas jau Ateities pl.

Naujosios įmonės pajėgumai – 220 tūkst. tonų išrūšiuotų atliekų per metus. Jos bus rūšiuojamos į biologiškai skaidžias medžiagas ir pakuotes, o pastarosios – išgabenamos perdirbti.
Visa kita paklius į Lapių sąvartyną Kauno rajone. Skaičiuojama, kad, pradėjus atliekas rūšiuoti, jų srautas į šį sąvartyną sumažės perpus.