Jų nuomone, didžiausias pranašumas – pasirinkta vieta, kuri suteikia objektui unikalumo.

Svarbūs svečiai

Šią savaitę Kaunas sulaukė svečių iš Varšuvos, Kopenhagos, Trento, Paryžiaus ir Amsterdamo. Atvykę ekspertai su kauniečiais pasidalijo savo patirtimi, kaip mokslo centrą paversti intelektualia šeimos pramoga.

"Mokslo centras yra vienas iš svarbiausių projektų Kaune. Architektūrinis sprendimas, kurio ieškojo geriausi pasaulio architektai, buvo pirmas svarbus žingsnis. Visuomet vadovaujuosi principu, kad kiekvienas turi daryti tai, ką geriausiai išmano. Todėl ir antrame etape galvojant, koks bus "Mokslo salos" turinys, į pagalbą pasitelkėme geriausius specialistus", – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

"Pasikvietėme Europos mokslo centruose dirbančius ir ilgametę patirtį turinčius profesionalus, kurie geriausiai išmano tokių objektų valdymą. Jie mums padės rasti teisingą kelią", – pastebėjo architektas, Kauno miesto tarybos narys Jonas Audėjaitis.

Pasisėmė idėjų

Pasak Lietuvos Mokslo akademijos atstovo, dr. Rolando Maskoliūno, mokslo centrai sparčiai vystosi visame pasaulyje, nes tai bene įtaigiausia mokslo pažinimo forma. Svarbu, kad Nemuno saloje išdygsiantis mokslo centras būtų patrauklus įvairaus amžiaus žmonėms.

Svarbu, kad Nemuno saloje išdygsiantis mokslo centras būtų patrauklus įvairaus amžiaus žmonėms.

"Lietuvoje dar ne visi gerai supranta, kas yra tas mokslo centras. Tai yra trečios ar net ketvirtos kartos įstaigos, kuriose unikaliu būdu visuomenė supažindinama su mokslu, technologijomis ar etikos problemomis, kurių pasaulyje tik daugėja. Todėl norėjosi, kad žmonės su didele patirtimi galėtų papasakoti apie tai, kaip tokie centrai veikia, kaip kuriamos ekspozicijos ar gaunamas finansavimas", – pasakojo dr. R.Maskoliūnas.

Jis tikino, kad susitikimas su Europos šalių mokslo centrų atstovais palengvins sprendimus, kuriuos priims ne tik Kauno miestas, bet ir ministerijos. Visi viliasi, kad "Mokslo salos" projektas pritrauks daug lankytojų.

Susitikimo metu buvo pasiūlyti keli variantai, kaip kurti Kauno mokslo tvirtovės turinį. Ekspertai tikino, kad galima kopijuoti tai, kas pasaulyje jau puikiai veikia ir yra užtikrintas garantas, arba galima žmonėms pasiūlyti kažką, dar nematyto ir unikalaus.

"Žinodami, kaip viskas veikia ir kiek kainuoja, mes lengviau galime apsispręsti dėl koncepcijos. Mano nuomone, kad "Mokslo salos" idėja turėtų būti hibridinė, kur fizika, chemija, optiniai dalykai būtų tai, nuo ko prasideda visi mokslai. Po to turėtų būti aplinka, kurioje mes kuriame ir gyvename, kas mes esame. Tuo remiantis galima kurti įvairias ekspozicijas, kurios yra standartinės, ir ieškoti ko nors unikalaus, būdingo Kaunui ar Lietuvai", – apie išgirstas idėjas pasakojo Lietuvos mokslo akademijos atstovas.

"Mokslo centre turės tilpti įvairios ekspozicijos, tiek standartizuotos, susijusios su fizika ar chemija, tiek ir unikalios, būdingos tik Kaunui ar Lietuvai", – antrino visuomeninė mero patarėja Svetlana Kauzonienė.

Unikali vieta

Užsienio šalių ekspertai tikino, kad tokie susitikimai naudingi, nes apsaugos Kauną nuo klaidų, kurias padarė jau pasaulyje pripažinti mokslo centrai.

"Mes diskutavome apie skirtingas centrų patirtis, jų finansavimo šaltinius. Tai gali būti viešieji pinigai arba verslo parama, taip pat pajamos už bilietus. Kaunui, manau pradžioje reikėtų nemažos valstybės ar miesto paramos", – sakė Varšuvos mokslo centro atstovas Robertas Firmhoferis.

Jo pagrindinis patarimas Kaunui – ne stengtis kopijuoti kitus, o  bandyti atrasti unikalių ir dar nematytų dalykų. Jis pritarė ir dr. R.Maskoliūno nuomonei, kad galima pasiimti kažką jau užtikrinto, tačiau didesnė "Mokslo salos" koncepcijos dalis turėtų būti pagrįsta naujomis idėjomis ir eksperimentais.

"Jūs turite nuostabią vietą – salą ir upę. Tai skamba labai gerai ir leidžia sukurti įvairių interakcijų su vandeniu ir gamta. Be to, Kaunas ir šiaip yra geroje vietoje, nes patogu visiems atvykti. Šis projektas tikrai turi didelį sėkmės potencialą", – kalbėjo Varšuvos mokslo centro atstovas.

Danijos mokslo muziejaus direktorė Sheena Laursen sakė, jog jai labai patinka idėja, kad mokslo centras bus ne sostinėje, bet Lietuvos viduryje. Jos nuomone, Kaunas tikrai gali tapti kultūros bei technologijų centru, nes į kūrimo procesą įsitraukia ir studentai. Tai leis sukurti įvairesnį turinį.

Dizaino patarimai

"Vidutiniškai lankytojas mokslo centre praleidžia daugiau kaip tris valandas. Reikia kompleksiškai galvoti, ką jis čia veiks. Jam turi būti aišku, kur rūbinė, tualetai, kavinė. Galbūt jis norės ką nors nusipirkti atminčiai. Svarbiausia yra visiškas lankytojo užimtumas", – pastebėjo Amsterdamo NEMO mokslo muziejaus direktorius Amito Haarhuisas.

Paryžiaus universiteto kuratorė Dorothée Vatinel įsitikinusi, kad lankytojų užimtumas turi prasidėti dar net neįėjus į pastatą. O Danijos mokslo centro atstovė S.Laursen susitikimo metu atkreipė kauniečių dėmesį į interjero galimybes.

"Tiek interjeras, tiek eksterjeras turi sietis tarpusavyje ir kviesti užsukti čia dar kartą. Nebijokite žaisti su apšvietimu, nuolat jį keiskite, taip erdvės atrodys vis kitaip. Be to, turėtų būti ir labai erdvių patalpų, ir mažesnių. Tai leis sudominti įvairaus amžiaus lankytojus. Patartume ir vengti ilgų koridorių, nes tuomet žmonės tiesiog bėga ir nesustoja", – sakė ji.

Kauno miesto savivaldybės ir ministerijų atstovams susitikimas su užsienio šalių ekspertais padės apsispręsti, kokiu keliu eis Kaunas. Tikimasi, kad maždaug po mėnesio bus viešai paskelbta "Mokslo salos" koncepcija.