Festivalis „Atsparūs“ nubrėžė naują pilietiškumo kultūrą Pereiti į pagrindinį turinį

Festivalis „Atsparūs“ nubrėžė naują pilietiškumo kultūrą

Gegužės 30-ąją „Atsparūs“ persikėlė į gyvą formatą VDU Botanikos sode. Festivalis parodė, kad visuomenė nori ne pasyviai bijoti, o realiai suprasti savo vaidmenį ir veiksmus krizinėse situacijose.

Nuotaika: pirmasis pilietiškumo festivalis „Atsparūs“ tapo svarbiu postūmiu suprasti, kad švęsti ir linksmintis galime tada, kai jaučiamės saugūs ir esame pasirengę bet kokiems netikėtumams.

Skruzdėlyno metafora

Pirmasis renginys akimirksniu patvirtino esminį pamatą – šiuolaikinei visuomenei nebereikia sausų instrukcijų iš oficialių lankstinukų ar nuobodžių teorinių skaidrių. Didžiausio atgarsio ir lankytojų dėmesio sulaukė būtent tie momentai, kai teorija susitiko su realybe: kai buvo tiesiai šviesiai, be užuolankų atsakoma į nepatogius klausimus apie mūsų pačių pasirengimą ir sukuriamas aiškus, vizualus supratimas, kas iš tiesų vyksta ekstremalios situacijos metu.

Bene taikliausia ir labiausiai įsimenanti festivalio metafora, iliustruojanti, kaip mes visi turėtume veikti krizių akivaizdoje, tapo pasakojimas apie skruzdėlyną. „Gamtoje radau labai paprastą pavyzdį – pagaliu šiek tiek pakrapščius skruzdėlyną galima stebėti, kaip elgiasi skruzdėlės. Jos neišsilaksto į mišką, o vienos aiškinasi, kas čia ardo jų lizdą, kitos taiso, o trečios lipa priešui ant kūno ir ginasi“, – diskusijoje apie meilę tėvynei kalbėjo VšĮ „LDK palikuonys“ įkūrėjas Gediminas Armonavičius.

Dėmesys: per septynias intensyvias festivalio diskusijas teko atvirai pripažinti – pasirengimo spragų dar yra.

Šis gamtos pavyzdys turi gilią prasmę. Ištikus pavojui, skruzdėlės demonstruoja išskirtinį kolektyvinį intelektą: jos skleidžia feromonus, kurie akimirksniu mobilizuoja tūkstančius kolonijos narių bendrai gynybai. Kariai puola saugoti lizdo prieigų, darbininkės nedelsdamos evakuoja lervas ir kiaušinėlius gilyn į saugias, gilesnes skruzdėlyno kameras, o visos bendruomenės jėgos sutelkiamos tam, kas brangiausia – karalienės ir palikuonių išsaugojimui.

Festivalis tapo nepakeičiama platforma vienoje vietoje susitikti tiems, kurie krizės atveju turės veikti kaip vienas organizmas – nuo paprastų kauniečių, daugiabučių bendrijų pirmininkų iki šaulių, profesionalių medikų, savivaldos ir valstybės atstovų. Per septynias intensyvias festivalio diskusijas teko atvirai pripažinti: taip, pasirengimo spragų dar yra, tačiau aiškus situacijos įvardijimas kiekvieno dalyvio viduje ką nors sujudino ir suteikė vidinės ramybės.

„Galiausiai kažkas pradėjo kalbėti apie saugumą normalia, žmogiška kalba, be baimę sėjančio fono. Atėjau čia su lengva vidine įtampa, o išėjau su visišku ramybės jausmu. Supratau, kad pasirengimas neturėtų kelti panikos, svarbiausia – žinoti, ką daryti. Labai patiko, kad viskas buvo orientuota į atvirus pokalbius, praktinius patarimus, o ne į teorines prezentacijas“, – po renginio savo mintimis dalijosi kaunietis Mykolas, neslėpęs, kad iš pradžių į šį renginį ėjo lydimas nedidelio skepsio šešėlio.

Pozicija: „Galime manyti ir jausti, ką norime, tačiau neturime teisės pavargti“, – diskusijoje apie laisvę ir paramą Ukrainai renginyje „Atsparūs“ kalbėjo visuomenininkas J. Ohmanas, ragindamas daryti dar daugiau.

Valstybės stuburas

„Turime tapti geriausiu Suomijos ir Izraelio kūriniu“, – esminę formulę Lietuvai nubrėžė G. Armonavičius ir priminė, kad vaikams privalome duoti du dalykus – tvirtas šaknis ir sparnus.

„Geriausia patriotiškumo pamoka – ne prie stalo kalbėti apie tai, o naktį nueiti aplankyti partizanų kapus“, – pabrėžė karo istorikas Valdas Rakutis. Jo teigimu, pilietis yra tas, kuris gina pilį, o mūsų pilis šiandien – šeima, namai ir tėvynė. Gyvas lietuviškas žodis ir istorija yra pamatai, ant kurių statomas patriotizmas.

Tai stipri žinutė kaimynams. „Mūsų pasiruošimas atgrasys priešą net žengti žingsnį, nes jis žinos, kad čia kiekvienas žmogus puikiai išmano savo vaidmenį“, – įsitikinęs VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotojas, šaulys dr. Mindaugas Nefas.

Praktika: edukacijų erdvėje – nuo žaidimų iki praktinių įgūdžių, kaip užsidėti turniketą, pasitikslinti, ar turimas išvykimo krepšys teisingai sukomplektuotas, susipažinti su institucijų pasirengimu krizėms.

Renginio svečias – Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas – pasiūlė nusiimti rožinius akinius ir pripažinti, kad civilinei saugai dėmesio vis dar trūksta. „Turite daug protingų ir patyrusių žmonių, tokių kaip Šarūnas Jasiukevičius. Juos reikia išnaudoti, kad vyktų kuo daugiau mokymų. Tačiau tai nuolatinis procesas, jis niekuomet nebus baigtinis“, – konstatavo L. Kasčiūnas.

Tarsi patvirtindami šiuos žodžius, lankytojai VDU Botanikos sode patys mėgino įgūdžius. Prie Lietuvos šaulių sąjungos palapinės lankytojai mokėsi taisyklingai nešti sužeistųjų neštuvus, matavosi šarvines liemenes ir domėjosi dronais. Kauno rajono savivaldybė pristatė specializuotą konteinerį – mobiliąją stotį, kuri krizės atveju gali užtikrinti skubią pagalbą daugiau nei šimtui žmonių.

Siekis: G. Armonavičiaus teigimu, turime tapti geriausiu Suomijos ir Izraelio kūriniu.

Didžiausias priešas

„Pasižvalgiusi po edukacines erdves ir pabendravusi su specialistais, supratau, kiek daug namų darbų dar neatlikta, ir pamačiau, kaip viską galima pasidaryti paprasčiau. Turėsiu vertingą užsiėmimą laisvalaikiu“, – šyptelėjo lankytoja Henrieta.

Tokia revizija reikalinga kiekvienam. Neseni išgyvenimai, kai Lietuvos oro erdvę sujaukė dronai, tapo postūmiu įsivertinti savo atsparumą.

„Esu sukrėstas po įvykių su dronais. Teko dalyvauti masiniame renginyje tuo metu, kai buvo raginama trauktis į priedangas. Mačiau, kaip kyla panika tarp žmonių, kurie turi vaikų. Jiems tą sekundę tampa nesvarbu darbas ar kita aplinka – vienintelis tikslas yra rasti ir apsaugoti savo vaikus“, – diskusijoje apie verslo pasirengimą pasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Pasirengę: Kauno rajono savivaldybės atstovai pristatė mobilų civilinės saugos priemonių konteinerį.

Verslo atstovai sutiko: kad žmogus krizės metu galėtų ramiai dirbti valstybės labui, jis turi būti ramus dėl šeimos. Nuolatinis nerimas dėl vaikų tiesiog paralyžiuotų pramonę. Didžiausias mūsų priešas yra ne žinių trūkumas, o panika ir nepasitikėjimas.

Kad gali būti kitaip, įrodė Kauno vaikų lopšelio-darželio „Girinukas“ patirtis. Įstaigoje parengti krizių valdymo planai, reguliarios pratybos ir nuolatinis dialogas tarp tėvų ir darbuotojų visai bendruomenei suteikė ramybės ir pasitikėjimo, kad pavojaus atveju niekas neliks vienas.

Lakmuso popierėlis

Šis susitikimas tapo lakmuso popierėliu, padėjusiu apčiuopti jautriausias temas. Pirmojo festivalio patirtis leis dar labiau paaštrinti temas ateinančiam renginiui VDU Botanikos sode – nuo kibernetinio saugumo iki diskusijų, kas maitins miestą krizės atveju.

Užkulisiuose viena karščiausių temų tapo duomenų nutekėjimas iš Registrų centro. „Budriems dabar privaloma būti visada ir visur, nes saugumas prasideda nuo mūsų pačių higienos internete. Dėl šventos ramybės galite užsiregistruoti „Creditinfo“ sistemoje, pažymėdami, kad neplanuojate sudarinėti naujų kreditinių sutarčių“, – ramino „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.

Atsidavimas: renginyje daug dėmesio sulaukė ir patys ugniagesiai gelbėtojai, ir jų įranga, technika.

Galvoti apie saugumą tik tada, kai situacija komplikuojasi, – per vėlu. Todėl festivalyje pirmuoju smuiku grojo Ukrainos tema. Diskusijoje „Ar pavargome remti Ukrainą?“ buvo pristatyta statistika, rodanti, kad parama Ukrainai mažėja, tačiau visuomenininkų Jono Ohmano ir Š. Jasiukevičiaus pavyzdžiai nepaliko abejingų. Jie priminė, kad net kuklus kasdienis indėlis ten daro stebuklus, o padėdami Ukrainai, investuojame į savo pačių ramią ateitį.

Ši patirtis susipynė kartų dialoge. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus palapinėje moksleiviai demonstravo visišką brandą. Jų mokykla jau ne vienus metus bendrauja su Ukrainos kadetų licėjumi, tad jaunuoliai pamokas gauna iš pirmų lūpų – iš bendraamžių, kasdien gyvenančių tarp ramybės akimirkų ir oro pavojaus sirenų.

Nauja kultūra

„Grįžusi namo, pirmiausia su šeima apžiūrėsiu rūsį ir rimtai pasikalbėsiu, kur stovi prožektoriai ir kur susitiksime, jei dings ryšys. Festivalis davė reikalingą spyrį nuo kalbų pereiti prie realių darbų“, – pasakojo kaunietė Vilma, laukdama iš Lietuvos inžinerijos kolegijos edukacijų erdvės grįžtančių vaikų. Moteris pabrėžė, kad lankytojai rado tobulą pusiausvyrą tarp gilių diskusijų scenoje ir praktinių užsiėmimų visai šeimai.

Įvertino: visuomenininkas Š. Jasiukevičius renginyje „Atsparūs“ pabrėžė, kad paramos sumažėjimą lemia ne nuovargis: „Ši formuluotė klaidina. Kaip galima pavargti nuo muzikos ar filmo? Tai nuobodulys – tiesiog išblėso emocinis dirgiklis.“

Pilietiškumo festivalį „Atsparūs“ organizavo dienraštis „Kauno diena“ kartu su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA). Prie idėjos prisijungė būrys partnerių: Lietuvos šaulių sąjunga, Vytauto Didžiojo universitetas, Krašto apsaugos ministerija ir koncertų agentūra „Medusa“. Ši skirtingų sričių sinergija leido į saugumą pažvelgti ne tik per karinę, bet ir per kultūrinę bei žmogiškąją prizmę.

Atsparumas yra ne bunkerio storis, o mūsų tarpusavio ryšio stiprumas. Pirmasis žingsnis žengtas – bendruomenė pamatė, kad apie civilinę saugą galima kalbėtis paprastai, atvirai ir be gąsdinimų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
suds

ubagi, tik zole suminde
1
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų