Įtaką Kaune praradę konservatoriai puoselėja viltis atsigriebti per Seimo rinkimus. Vienas metamų kozirių – Centro-Žaliakalnio apygardoje kandidatuos partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Ar jis sulauks kauniečių simpatijų?

Anksčiau tarp Briuselio ir Vilniaus gyvenęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, europarlamentaras G.Landsbergis vis dažniau pastebimas Kaune.

"Šeimoje nuolat buvo kalbama apie mūsų ištakas, apie tikruosius namus, iš kurių seneliai emigravo į Vilnių. Visada su džiaugsmu grįžtu į Kauną: į prosenelio gimtuosius namus K.Donelaičio gatvėje, į Kačerginę, kur kas vasarą leidžiame laiką. Visada jaučiau ir jaučiu, kad čia mano ištakos, čia prasidėjo Landsbergių šeima", – "Kauno dienai" teigė G.Landsbergis.

– Rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Kaune tarp kitų kandidatų vienmandatėse apygardose būsite naujokas. Kaip vertinate savo galimybes?

– Nepasakyčiau, kad visai naujokas. Kauno vienmandatėse apygardose nemažai naujų mūsų kandidatų. Džiaugiuosi, kad tokie žmonės kaip Edita Gudišauskienė, Tadas Langaitis, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas – visi mes kiekvienas savaip būsime ir naujokai, ir ne naujokai. Atsinešame ne tik savo patirtį, bet ir naują požiūrį, kuris yra labai svarbus. Tą iškeltą mūsų atsinaujinimo vėliavą reikia teisingai suprasti – ji atneša balansą. Nė vienas iš mūsų nėra ką tik mokyklą baigęs mokinys, kiekvienas turime savo bagažą ir kartu parodome, kad mūsų partija, kaip ir visuomenė, yra banguojanti – ji atsinaujina. Būtų sunku tikėtis, kad tie patys žmonės kaskart atsineš naujų idėjų, nesvarbu, ar jos būtų skirtos Kaunui, ar Lietuvai, ar Seimui. Mūsų partijos bendruomenė buvo pirmoji, sugebėjusi parodyti, kad mes gebame tai padaryti – atsinaujinti, pasiūlyti naujų veidų, naujų idėjų, naujų krypčių, ir tikiuosi, kad tai bus įvertinta.

– Atrodo, kad tas atsinaujinimas ne visiems partijos senbuviams patiko, nes viešai jau ne kartą aptarinėta, kad Vida Marija Čigriejienė ir Arimantas Dumčius gali mesti iššūkį ir dalyvauti rinkimuose kaip savarankiški kandidatai vienmandatėse apygardose.

– Galiu tik apgailestauti dėl tokių nesusipratimų ir neaiškumų. Visiems partijos bendražygiams, kurie prisidėjo partiją kuriant ir stiprinant, jaučiu pagarbą. Prieš partijos pirmininko rinkimus sakiau, kad sieksiu, jog kandidatus į vienmandates apygardas partijos skyriai išrinktų demokratiškai. Tai gera tendencija. Manau, kad galėtume eiti dar toliau – įtraukti ir platesnę bendruomenę, kad ne vien skyriaus nariai siūlytų ir išrinktų kandidatus. Sulaukėme daug gerų atsiliepimų iš skyrių. Žmonės pajuto, kad ir jų balsas lemiantis, o ne tik skyriaus elitas nusprendžia, kuris kandidatas atstovaus vienmandatėje apygardoje. Kai važinėjame po Lietuvą, girdime kalbas, kad partijose ir politikoje reikia daugiau jaunų žmonių. Tai ore pakibusios kalbos. Kaip tas jaunimas įsitrauks, jeigu niekas jiems neleidžia? Ir į mus baksnodavo, kad esame uždara bendruomenė, tik sau. Leidome skyrių nariams pasakyti savo nuomonę, ir jie pasakė. Ir tose dviejose apygardose – Panemunėje ir Kalniečiuose, kur kilo nemažai įtampos, sprendimai dėl kandidatų buvo priimti demokratiškai. Skyriaus nariai taip nusprendė. Suprantu emocijas – tai niekam nėra lengva, ir aš neišeičiau su šypsena, bet dar kartą kartoju, kad jaučiu pagarbą visiems žmonėms, kurie prisidėjo prie partijos stiprinimo, ir tikiuosi, kad liksime vienoje bendruomenėje. Klausimų yra, bet to yra visose partijose, ir nereikia sureikšminti.

– Iki šiol daugumoje apygardų Kaune jūsų partijos kolegos skindavo laurus. Tebesijaučiate tokie pat stiprūs?

– Tikiuosi, kad Kaune mes pasirodysime stipriai. Tai rodo ir gyventojų nuomonės apklausos, ir bendravimas su kauniečiais. Kaunas yra dešiniųjų miestas. Vadinasi, mūsų vertybės yra tos pačios, mūsų žodynas yra tas pats, mes Lietuvai norime tų pačių dalykų. Gal ne visada sugebame tinkamai tai pasakyti, gal kartais būname per daug aštrūs, o gal nepataikome į natą, bet manau, kad esame atradę kelią į kauniečių širdis.

– Pastaruoju metu dažnai lankotės Kaune.

– Išties Kaune dabar lankausi keletą kartų per savaitę, noriu bendrauti su žmonėmis, susitikti įvairiuose renginiuose, būti šalia ir matyti, kaip viskas atrodo kauniečių akimis. Kauną pavadinčiau vis dar miegančia gražuole. Tai miestas, turintis nepaprastai didelį potencialą: daug universitetų, didžiulės verslo galimybės, logistikos centras, transporto mazgas su oro uostu, keliais ir geležinkelio linijomis, turistams patrauklūs objektai. Atrodo, nėra Lietuvoje kito miesto, kuris turėtų tiek galimybių, kiek jų turi Kaunas. Kai dirbau Belgijoje, ambasadoje, dalyvavau transporto konferencijoje, kur kalbėta, kur būtų galima įkurti susisiekimo centrą tarp Rytų ir Vakarų. Žemėlapyje buvo besta pirštu į geriausią vietą – būtent į Kauną. Akivaizdu, kad iki šiol trūko strateginio matymo ir strateginių investicijų. Ir tai ne vien Kauno valdžios reikalas. Kad ir koks meras būtų, vis dėlto savivaldos uždaviniai yra įrengti gerą parkavimo infrastruktūrą gyvenamuosiuose rajonuose, sukurti gyvus ir patrauklius parkus, sutvarkyti kitus ūkinius dalykus, kad miestiečiai kasdien jaustųsi gerai ir gyventų patogiai.

Kitas klausimas – ar savivalda turi pakankamai instrumentų, kad galėtų sutvarkyti Kauną kaip patrauklų Europos logistikos centrą? Manau, kad neturi. Tai yra ministerijų ir vyriausybės uždavinys. Iki šiol trūko strateginės vizijos, kad Kaunui būtų suteikta ypatingo dėmesio. Reikia užsibrėžti tikslą, kokį Kauną norime matyti po dešimties ar dvidešimties metų. Džiaugiuosi, kad jau dabar Kaune įsikūrusiuose tarptautiniuose paslaugų centruose dirba keli tūkstančiai žmonių. Pagal tai, kiek studentų Kaune baigia studijas ir tampa specialistais, paslaugų centruose galėtų dirbti penkis kartus daugiau, arba apie 10 tūkst. žmonių, ir jiems būtų mokami patrauklūs atlyginimai. Savo partijos programoje daug dėmesio skiriame regioninių centrų specializacijai: kiekvienas didysis Lietuvos miestas turi turėti aiškią savo viziją, tikslą ir uždavinius ir žvelgiant iš Vyriausybės, ir iš savivaldos pozicijų. Kaune reikėtų stiprinti logistiką, turizmą, plėsti paslaugų centrus ir skirti daugiau dėmesio aukštosioms technologijoms, gamtos ir sveikatos mokslams, nes čia netrūksta išsilavinusių žmonių. Kaunas šiandien yra geras pavyzdys, nes tai, kas vyksta universitetuose, duoda gerą impulsą kitoms mokslo institucijoms. Džiaugiuosi Kauno technologijos universiteto iniciatyva vienyti ir rodyti lyderystę šioje srityje. Kartais susidaro įspūdis, kad žmonės laukia, kada bus besta pirštu iš viršaus – iš Vyriausybės ar ministerijos – ir pasakyta: susijunkite. Bet kiekviena mokslo institucija pati yra atsakinga už aukštos kokybės išsilavinimo suteikimą studentams. Susijungimas yra neišvengiamas kelias, nes valstybė neturės tiek pinigų išlaikyti visus dabar veikiančius universitetus.

– Pafantazuokime: nuo rytojaus jūs – Kauno meras. Kokių darbų imtumėtės pirmiausia?

– Be abejo, Kauno merui tenka didžiulė atsakomybė už tai, kaip Kaunas atrodo, ką atvykę turistai čia randa ir mato, kodėl žmonės iš čia išvažiuoja. Reikia nepamiršti, kad Kaunas yra vienas iš trijų didžiausių Lietuvos miestų, kuris statistiškai mažėja. Vilnius ir Klaipėda auga. Kodėl Kaunas neauga? Daug kas sako, kad žmonės išvažiuoja gyventi į Kauno rajoną, nes ten yra patogiau. Bet kodėl tokios tendencijos nėra Vilniuje ar Klaipėdoje? Kaune gyvenamieji rajonai nėra pakankamai patogūs žmonėms. Keliai, mokyklų ir darželių tinklas, parkai, automobilių statymo vietos – Kaunas nėra patogus gyventi, ir žmonės mieliau renkasi ilgiau trunkančias keliones į darbą, užuot likę gyventi Kaune.

Žinoma, Kaunas tuo nėra unikalus. Amerikoje labai daug žmonių keliasi gyventi į užmiestį. Kaunas yra didelis mistas ir jo tuštėjimas gali sukelti papildomų problemų: ištuštėjusios mokyklos nebegali išlaikyti mokytojų, didėjantis nusikalstamumas, nes ištuštėjusiuose rajonuose dažniausiai pradeda dėtis negeri dalykai, ir tada savivaldybei reikia leisti pinigus ne toms vietoms, kur gyvena žmonės, o ten, kur jų mažai vien todėl, kad padėtis būtų bent kiek stabili. Kelčiau pagrindinį klausimą: ar kauniečiai liks gyventi Kaune, ar jie sieja su Kaunu savo ateitį ir ar šis miestas yra patogus gyventi? Kauno gatvės, Laisvės alėja, Zoologijos sodas yra miesto skauduliai, kuriuos reikia sutvarkyti, nes kasdien tai matantiems kauniečiams netgi labiau dėl to skauda nei turistams. Tai jau miesto higienos klausimas. Kaunas yra didingas miestas, buvusi Lietuvos sostinė, išskirtinis savo architektūra, prie kurios ir mano šeima yra prisidėjusi, tačiau visi lūkesčiai, ką galima rasti Kaune, turi būti išpildyti.

– Ar įmanomas toks scenarijus: Gabrielius Landsbergis su šeima gyvena Kaune?

– Šiandien džiaugiuosi, kad Landsbergių šeima gyvena Lietuvoje. Kai buvau išrinktas į Europos parlamentą, kilo pagrindinis klausimas: ar šeima liks gyventi Lietuvoje. Jau tai yra pasiekimas. Taip, mano žmona su Kaunu sieja nemažą savo verslo dalį, ir aš be galo džiaugiuosi, kad Kaunas yra ne tik mano širdyje, bet tai ir mano artimiems žmonėms svarbus miestas. O ar gyvensime Kaune, laikas parodys. Pažiūrėkime.

– Ar jūsų vaikai lankosi Kaune? Kaip Kaunas atrodo jų akimis?

– Su vaikais atvažiuojame į Kauną kone kiekvieną savaitgalį – pasivaikštome Senamiestyje, Laisvės alėjoje, išgeriame kavos ar sulčių ar ką nors suvalgome. Juk Kaunas dabar gali didžiuotis vienomis geriausių kavinių Lietuvoje. Vaikams visada pasakoju, kodėl Kaunas svarbus man ir mūsų šeimai, ką čia veikė mano senelis ir prosenelis, kaip jie gyveno, kaip čia iš Telšių rajono atvažiavusi mano mamos mama, mano močiutė, kartu su savo teta gerdavo arbatą pas Kauno gydytoją Oną Jablonskytę-Landsbergienę, kuri atsivesdavo tuomet dar trumpakelnį Vytuką, mano senelį. Tai maža dalis mano šeimos istorijos. Čia yra mūsų šeimos miestas, čia daug asmeninių sentimentų. Apie tai daug kalbamės su vaikais.

– Ar sunku gyventi turint Landsbergio pavarde?

– Yra papildomas krūvis, tam tikras lūkestis iš visuomenės. Stengiuosi to nesureikšminti, brėžiu savo kelią, einu savo keliu, bet įvairūs akmenys ar kiti objektai, atskriejantys iš šono, nepadaro to ėjimo lengvesniu. Ir mano vaikai jau kelia man klausimus: ar ir mes turime siekti tokių dalykų, kad nenuviltume ko nors? Man tai netgi skaudu. Tai našta. Aš noriu, kad vaikai būtų laisvi pasirinkti tai, ką nori daryti.