„Pasakyti, jog vaikai yra mūsų neįkainojamas turtas ir ateitis, šiandien būtų tolygu nepasakyti nieko. Vien kalbų nebeužtenka. Greta žodžių būtini aiškūs ir tikslingi darbai. Džiaugiuosi, kad Kaunas jų imasi su nemenka ambicija. Gabūs vaikai deda dideles pastangas, todėl nusipelno dėmesio ir palankių sąlygų augti, toliau tobulėti. Kokybiškas papildomas ugdymas – tai nauda ne tik jiems patiems, bet ir geras pavyzdys bei įkvėpimas kitiems moksleiviams“, – sakė Kauno miesto mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Šiais mokslo metais pagal programą bus ugdomi 3, 6  ir 10 klasių mokiniai – iš viso 135 kauniečiai. Jie atrinkti vadovaujantis specialia testavimo metodika, kurią drauge su visu programos struktūros bei turinio aprašu dar šių metų kovą patvirtino Kauno miesto taryba.

Naująją tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo programą sudaro keturios sritys: asmenybinis ugdymas, matematika ir gamtos mokslai, socialiniai ir humanitariniai mokslai bei menai. Bendra vienerių metų programos trukmė – 64 akademinės valandos. Šiuo projektu siekiama suteikti galimybes mokiniams plėtoti savo prigimtinius gebėjimus.

Į tokią savivaldybės iniciatyvą vieningai atsiliepė visi Kauno universitetai. Būtent jų jungtinės pajėgos ir buvo pasirinktos programai įgyvendinti. Kauno miesto vadovai, susitikę su aukštųjų mokyklų rektoriais bei fakultetų dekanais, parašais įtvirtino bendrus ketinimus įvairiapusiškai ugdyti gabius mokyklinio amžiaus vaikus bei puoselėti jų talentus.

„Mums tai didelis džiaugsmas ir garbė turėti tokius solidžius strateginius partnerius. Tikimės sėkmingo bei rezultatyvaus bendradarbiavimo ir ateityje, vykdant daugiau bendrų projektų“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.

Jau praeityje tie laikai, kai studijuoti čia vykdavo daugiausia trečiųjų šalių jaunimas.

Universitetų rektoriai neabejoja, kad Kaunas su savo plačia aukštojo mokslo pasiūla yra patrauklus studijuoti ir gabiausiems kitų miestų mokiniams.

„Studijas mūsų universitete renkasi jaunimas iš progresyvių Europos valstybių. Jau praeityje tie laikai, kai studijuoti čia vykdavo daugiausia trečiųjų šalių jaunimas. Tai tik įrodo, jog Kaunas tampa vis patrauklesniu miestu studijoms, todėl reikia ir toliau kurti bei tobulinti tam būtiną infrastruktūrą“, – pastebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas.

Itin gabūs Kauno mokiniai dar būdami mokyklos suole galės pasijusti studentais, mat jiems skirti ugdymo programos užsiėmimai vyks universitetų auditorijose, pasitelkiant moderniausią laboratorinių tyrimų  įrangą. Prireikus, veiksmas persikels ir į kitas programos turiniui įgyvendinti reikalingas mokymo erdves.

Šios misijos imasi Kauno technologijos universitetas, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį su Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetais bei Vilniaus Dailės akademijos ir Vilniaus universiteto Kauno fakultetais, taip pat – Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetu.