01. Asta Ališauskaitė-Krikščionaitienė

Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė, jau daugiau kaip dešimt metų mokanti vaikus ir suaugusiuosius teikti pirmąją medicinos pagalbą.

"Vienas nuodingiausių mitų apie pirmąją pagalbą yra "Nieko nedaryk, nes gali pakenkti". Pirmosios pagalbos veiksmais neįmanoma pakenkti", – įsitikinusi medikė.

Anot jos, galbūt kartais pirmosios pagalbos veiksmai nepakeis situacijos, tačiau daugeliu atveju jie gelbsti sveikatą ir gyvybę. "Žmonės Lietuvoje dažnai neteikia pagalbos, nes nežino, ką daryti. Nežino, nes neturi įgūdžių. Neįmanoma išmokti vairuoti automobilio neišvažiuojant į gatvę. Taip pat neįmanoma išmokti teikti pirmąją pagalbą, pavyzdžiui, gaivinti žmogų, tik paklausius teorinės paskaitos. Tam reikia mokytis praktiškai ir įgyti įgūdžių", – kalbėjo A. Ališauskaitė-Krikščionaitienė.

Pasak gydytojos, svarbiausia yra nebijoti prieiti prie nelaimės ištikto žmogaus. "Jei akivaizdu, kad sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, nedelsdami skambinkite greitosios medicinos pagalbos (GMP) telefonu 033 (mobiliuoju) arba 03 (laidiniu)", – patarė gydytoja. Net jeigu ir nepasitikite savo jėgomis, atsiliepęs specialiai apmokytas GMP dispečeris padės susivokti ir pasakys, ką daryti esant tokiai situacijai.

Pasak A. Ališauskaitės-Krikščionaitienės, Kauno regione veikia pasaulinius standartus atitinkanti GMP dispečerinė. Dispečeris užduoda klausimus ir teikia pagalbos instrukcijas pagal standartinius daugiau nei 40-yje šalių naudojamus ir nuolat atnaujinamus protokolus. Jei gresia pavojus sveikatai ir gyvybei, dispečeris palaiko pokalbį tol, kol į įvykio vietą atvyksta GMP brigada.

Norėčiau priminti, kad reikia bijoti ne teikti pirmąją pagalbą, o atvirkščiai – jos nesuteikti.

A. Ališauskaitė-Krikščionaitienė apgailestauja, kad kol kas mūsų visuomenė toleruoja situaciją, kai pirmosios pagalbos sertifikatą galima nusipirkti nesimokant.

"Norėčiau priminti, kad reikia bijoti ne teikti pirmąją pagalbą, o atvirkščiai – jos nesuteikti. Pagal LR įstatymus visi vairuotojai, švietimo įstaigų darbuotojai – mokytojai, darželių auklėtojai, baseinų, sveikatingumo centrų, soliariumų, kirpyklų, geležinkelio, oro ir vandens transporto darbuotojai, faktiškai visi, kurie dirba su žmonėmis paslaugų srityje, privalo teikti pirmąją pagalbą. Jau nekalbame apie visų specialybių medicinos darbuotojus, policiją, gelbėtojus, kurie nelaimės atveju privalo gaivinti, stabdyti kraujavimą, tvarstyti, imobilizuoti pažeistą sritį esant lūžiui ar išnirimui, nešti traumuotus, sužalotus asmenis, suteikti pirmąją pagalbą asmenims, patyrusiems elektros traumą, paveiktiems žaibo, ištiktiems saulės smūgio ar šilumos poveikio, sušalusiems, skendusiems, užspringusiems, netekusiems sąmonės, įkąstiems vabzdžio ar gyvūno", – vardijo kaunietė.

Danijoje praktiškai pradėjus mokyti vaikus pirmosios pagalbos mokyklose, per dešimt metų žmonių, kurie pradeda gaivinti staigios mirties ištiktą žmogų, iki kol atvyks greitoji medicinos pagalba, padaugėjo trigubai – iki 70 proc. "Užaugo karta, mokanti teikti pirmąją pagalbą, kuriai nekyla klausimas, ar prieiti prie nukentėjusiojo, ar ne. Staigią mirtį išgyvenusių žmonių skaičius padvigubėjo", – pateikė statistiką gydytoja.

Europos Komisija rekomenduoja privalomai mokyti vaikus gaivinti mokykloje nuo 7 klasės, skiriant tam 2 val. per metus. "Tikiu ir dirbu tam, kad toks pokytis kaip Danijoje įvyktų ir Lietuvoje", – akcentavo A. Ališauskaitė-Krikščionaitienė.

Ji jau daugiau kaip dešimt metų dirba Krizių tyrimo centre – didžiausioje medicininių praktinių mokymų kompanijoje Lietuvoje. Per tą laiką apmokė dešimtis tūkstančių medicinos darbuotojų ir kitų profesijų žmonių, kurie teikia pirmąją ir skubią pagalbą, kuriems reikia nuolat turėti gerus gaivinimo ar kitus gyvybę gelbstinčius įgūdžius.

"Neteko sutikti žmogaus, kuris po intensyvių mokymų būtų pasakęs, kad veltui sugaišo laiką. Ir vaikai mokyklose, ir suaugusieji, medicinos darbuotojai, gelbėtojai, futbolininkai, vairuotojai mokosi noriai, nes tai daro praktiškai. Pavyzdžiui, mokosi gaivindami specialius manekenus, o po mokymų žino, kad iš tikrųjų gali padėti žmogui", – sakė medikė.

Prisiminusi sausį įvykusią avariją Kauno senamiestyje, kai teko gelbėti automobilio prispaustą moterį, ji kalbėjo, kad situacija buvo labai sudėtinga. "Ten nebuvo abejingų, visi bėgo artyn ir norėjo padėti. Dauguma puolė skambinti gelbėjimo tarnyboms. Didžiausia padėka vyrams, kurie atsinešė keltuvą ir šiek tiek pakėlė mašiną. Šis veiksmas ir išgelbėjo moteriai gyvybę, nes ji vėl galėjo kvėpuoti. Šis įvykis yra pavyzdys, kiek daug gali kartu veikiantys žmonės", – akcentavo A.Ališauskaitė-Krikščionaitienė.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite lapelį ir siųskite adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKA XX.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 euras.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.

PORTALAS

Portale kaunodiena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Jūsų balsų laukiame iki vasario 10 d. Į kitą etapą pateks dešimt kauniečių, sulaukusių didžiausio jūsų palaikymo.

Daugiau informacijos apie projektą "Metų kaunietė" rasite kauno.diena.lt/mk.