Prieštaringas žingsnis

Siekdamas išsiaiškinti lankytojų nuomonę, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, kuriam priklauso galerija, pakvietė kauniečius dalyvauti apklausoje.

Muziejaus direktorė Ina Pukelytė teigia, kad ši idėja – anaiptol ne nauja. Apie J.Mačiūno vardo suteikimą galerijai esą jau buvo pradėta svarstyti prieš devynerius metus.

"Tai – vienintelė meno galerija Kaune, kuri neturi aiškaus pavadinimo. Tad norisi, kad ji būtų kuo lengviau identifikuojama lankytojų galvose, – tikino pašnekovė. – Mieste yra M.K.Čiurlionio ir M.Žilinsko galerijos. Todėl norėtųsi, kad ir trečioji paveikslų galerija turėtų vardą, kuris atitiktų jos koncepciją ir veiklą."

I.Pukelytė priminė, kad galerijoje jau veikia "Fluxus" kabinetas, be to, eksponuojamos ir poros šio judėjimo menininkų – Ay-O ir Takako Saito – instaliacijos.

"Šiame kontekste atrodo visiškai logiška galerijai suteikti būtent žymiojo "Fluxus" kūrėjo vardą. Juolab kad visiškai šalia stovi jo tėvų butas ir Naglio Ryčio Baltušniko sukurta J.Mačiūno aikštė. Tad mes integruotumės į jau egzistuojantį J.Mačiūno kvartalėlį", – teigė muziejaus direktorė.

I.Pukelytė priminė, kad galerijoje jau veikia "Fluxus" kabinetas.

Anot jos, Kauno paveikslų galerijos pavadinimą keisti tiesiog būtina, kadangi jis neretai klaidina žmones. "Lankytojai dažnai maišo Paveikslų ir M.Žilinsko galerijas. Netoli esančias meno erdves padeda atskirti tik šalia Paveikslų galerijos įsikūrusi kavinė "Kultūra", – problemą išsakė pašnekovė. – Pavadinimo pakeitimas ne tik padėtų lankytojams lengviau susigaudyti tarp skirtingų meno erdvių, bet ir prisidėtų prie J.Mačiūno vardo garsinimo. Juk būtent šis kūrėjas davė pradžią šiuolaikiniam menui, kuriam ir skirta Paveikslų galerija."

Vis dėlto, ne visi palaiko tokį muziejaus sumanymą. Menotyrininkas Tomas Genevičius mano, kad J.Mačiūno vardo Paveikslų galerijai suteikimas būtų per daug prieštaringas žingsnis. Vyras pastebi, kad žymusis kūrėjas turi mažai sąsajų su Kaunu ir čia kūrusiais menininkais, kurių darbus eksponuoja galerija.

Nors ir gimė Kaune, J.Mačiūnas su tėvais dar ankstyvoje paauglystėje išvyko į Vakarus. Be to, kurdamas antimeną, jis pats netapė jokių paveikslų. "J.Mačiūno, kaip ir bet kurio kito vizionieriaus, vardas labai įpareigoja. Negalima galerijos permainų pradėti tik nuo pavadinimo keitimo, privalo būti aiški vizija, – tikino T.Genevičius. – Kyla klausimas, kokią meno erdvę Kaunas turėtų, pakeitus Paveikslų galerijos pavadinimą į J.Mačiūno? Ar tai būtų tik "Fluxus" meno galerija? Jeigu ne, tada kokia pavadinimo keitimo prasmė?"

Žinant, kiek Kauno paveikslų galerijos salėse ir saugyklose yra lietuvių moderniosios tapybos, šitoks pavadinimo keitimas, suteikiant galerijai "Fluxus" kryptį, man atrodo nerišlus.

Pašnekovas pridūrė, kad "Fluxus" turi mažai bendro su paveikslais ir tradicinėmis meno formomis. Išskyrus tai, kad šis judėjimas atsirado kaip opozicija "rimtajam" menui, modernizmui.

"Žinant, kiek Kauno paveikslų galerijos salėse ir saugyklose yra lietuvių moderniosios tapybos, šitoks pavadinimo keitimas, suteikiant galerijai "Fluxus" kryptį, man atrodo nerišlus ir net skandalingas", – pabrėžė pašnekovas.

Ryšiai su Kaunu

T.Genevičiui pritarė ir rašytojas, žurnalistas Ramūnas Čičelis. Anot jo, kiekvienas reiškinys turi dvi puses.

"Ketinimas pervadinti galeriją J.Mačiūno vardu atrodo tinkamas, nes kūrėjas vis dėlto gimė Kaune ir praleido čia vaikystę. Kita vertus, J.Mačiūnas niekada nejautė jokių ypatingų sentimentų savo gimtajai vietai, – pastebėjo R.Čičelis. – Gyvendamas JAV jis nekalbėjo lietuviškai ir nebuvo iš tų emigrantų, kurie labai ilgėtųsi tėvynės ar dėl jos dūsautų. J.Meko filme apie J.Mačiūną matome, kad Kaunas jam netgi siejosi su didžiuliu fiziniu skausmu. Prieš pat karą namuose jis turėjo iškęsti apendicito operaciją be skausmą malšinančių vaistų. Tokia patirtis paliko jam nemalonių prisiminimų visam gyvenimui. Skaitydami knygą apie J.Mačiūno gyvenimą "Mr.Fluxus", joje apie Kauną išvis nerasime beveik nieko."

R.Čičelis taip pat pastebėjo, kad pakeisdama pavadinimą, galerija turėtų pakeisti ir savo pobūdį. "Nesu gerai susipažinęs su galerijos planais, bet suteikus tokį pavadinimą, ji privalės keistis. Negalima vadintis vienu vardu, o vykdyti visai ką kitą", – atkreipė dėmesį jis.

Vis dėlto, pasak I.Pukelytės, faktas, kad J.Mačiūnas gimė Kaune, jau yra gana svarbus. Juolab kad Lietuvą jis paliko tik paauglystėje.

"Kūrėjas praleido čia visą savo vaikystę, įgijo daug draugų, kurių vienas buvo V.Landsbergis, – pasakojo ji. – O juk vaikystė žmogaus gyvenime yra itin svarbus periodas. Tad manau, kad nėra logiška kvestionuoti Kauno įtaką J.Mačiūnui. Sąsajas su to meto Lietuvos intelektualais ir menininkais 1960–1970 m. jis taip pat palaikė laiškais. Tad J.Mačiūno visiškai atskirti nuo to, kas vyko sovietinėje Lietuvoje, tikrai negalima."

I.Pukelytė priminė ir užsienio patirtį. Juk nemažai pasaulio miestų linkę didžiuotis ir išnaudoti faktus, kad ten tiesiog apsilankė koks nors žymus žmogus.

"Pamenu, teko lankytis viename iš Šiaurės Tenerifės miestų. Jo pagrindinė žinutė lankytojams buvo, kad čia savaitę atostogavo rašytoja Agatha Christie. O mes, turėdami tokį garsų vardą, neprisidedame prie jo sklaidos", – apgailestavo pašnekovė.

Muziejaus direktorė taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartinis Paveikslų galerijos pavadinimas yra gana klaidinantis, kadangi čia eksponuojami ne tik paveikslai. Galerijoje galima rasti net tris projektus, kurie neturi nieko bendro su tapybos kūriniais. Taip pat visą vasarą šiose erdvėse vyksta ir XII Kauno bienalė, kurios rėmuose nėra nė vieno paveikslo.

"Todėl įrodinėti, kad ši galerija yra skirta vien paveikslams, nėra teisinga, juk turime įvairių žanrų meno kūrinių", – pabrėžė I.Pukelytė.

Geriau įamžinti kitą?

Vis dėlto, T.Genevičius mano, kad Paveikslų galerijai daug labiau tiktų įamžinti kurio nors kito žymaus lietuvio vardą.

"Fluxus" yra istorijos dalis, mūsų kultūrinis palikimas, kuris gali ir turi būti eksponuojamas. Vis dėlto Paveikslų galerija yra sukaupusi daugiau kitų lietuvių menininkų paveikslų nei "Fluxus" objektų. Pasigendu galerijos vizijos ir kryptingo jos svarstymo, kokią vietą užims kiti archyvuose laikomi vertingi ir istoriškai Kaunui reikšmingi darbai", – savo nuomonę dėstė menotyrininkas.

T.Genevičius priminė, kad Kauno meno dvasia siekia tarpukarį, pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu veikusią dailininkų grupę "Ars". Paveikslų galerija turi daugybę šių dailininkų darbų.

"Tad kodėl, kalbant apie pavadinimą, šie aspektai lieka nuošalyje? Kaunas tikrai turi kuo didžiuotis ir be J.Mačiūno. Ar ne logiškiau ir teisingiau Kauno paveikslų galerijos pavadinime būtų įprasminti, pavyzdžiui, tapytojo A.Samuolio pavardę?" – klausė pašnekovas.

R.Čičelis pastebėjo, kad J.Mačiūno vardo suteikimo galerijai idėja kiek primena ankstyvuosius bandymus kurti "Fluxus" nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

"1990-aisiais nemažai lietuvių menininkų sukruto kurti "Fluxus" akcijas. Vis dėlto tuo metu Lietuvoje nebuvo meno rinkos. O "Fluxus" originaliai atsirado kaip pasipriešinimas šiai rinkai ir meno komercialėjimui, – pasakojo jis. – Visgi meno rinkos Lietuvoje neturime iki šiol, menininkai tikrai negali nuogąstauti, kad menas virto preke. Man atrodo, kad idėja pavadinti galeriją J.Mačiūno vardu kiek primena tuomečius lokalių menininkų bandymus kurti "Fluxus" dešimtajame dešimtmetyje. Norėčiau pabrėžti, kad joks tekstas nebus teisingas be konteksto. O J.Mačiūnas labai sunkiai pritraukiamas prie dabartinio Kauno."

Galerijos vardo keitimui nepritariantys kauniečiai iškėlė klausimą ir dėl antimeno kūrėjo vardo institucionalizavimo. Vis dėlto I.Pukelytė priminė, kad ir pats J.Mačiūnas JAV turėjo savo galeriją.

Anot pašnekovės, negalima teigti, kad žymiajam kūrėjui būtų nepriimtinas toks sisteminis jo vardo įamžinimas.

"J.Mačiūnas buvo itin įvairialypė asmenybė – labai antrepreneriška ir racionali, tačiau taip pat žaisminga ir kvestionuojanti socialines normas, – pastebėjo ji. – JAV J.Mačiūnas, kaip menininkas, žengė pirmuosius žingsnius, įkurdamas galeriją "AG". Ji buvo pavadinta Almio Šalčiaus ir George'o Mačiūno vardu. Tad pasaulyje jau buvo J.Mačiūno vardo galerija, įkurta jo paties."

Dėl institucionalizavimo argumento tinkamumo nebuvo tikras ir R.Čičelis. "Tie, kurie išmano meno istoriją, žino, kad avangardinis reiškinys, jei jis yra vertingas, anksčiau ar vėliau virs klasika, – pastebėjo jis. – Taip atsitiko ir "Fluxus". Todėl nemanau, kad galerijos pavadinimas J.Mačiūno vardu būtų toks didelis prieštaravimas."

Rinkodaros spąstuose

I.Pukelytė priminė, kad prieš kurį laiką būta ir daugiau įvairių svarstymų dėl J.Mačiūno vardo įamžinimo. Pavyzdžiui, pastačius "Žalgirio" areną, jos architektas E.Miliūnas norėjo, kad šalia esanti erdvė įgautų šio kūrėjo vardą.

Vėliau buvo įsteigta J.Mačiūno aikštė, pradėjo veikti "Kaunas 2022" programa "Fluxus Labas". Vienu metu netgi kilo diskusija dėl oro uosto pavadinimo kūrėjo vardu.

Prieš dvejus metus trišalėje sankryžoje įrengta J.Mačiūno  garbei pavadinta aikštė.

"Esame šios didelės diskusijos dalis. Galbūt ji kažkam atrodo perteklinė. Tačiau kai kalbama apie tokias asmenybes kaip J.Mačiūnas, diskusijų niekada nebus per daug, – tikino pašnekovė. – J.Mačiūnas buvo daugialypė asmenybė, tad negalime jo atminimo paversti neliečiamu ir uždaryti jį siaurame rate."

T.Genevičius pritarė, kad J.Mačiūno vardą būtina išnaudoti ne tik dėl į miestą atvykstančių turistų, bet ir dėl pačių miestiečių galimybės susipažinti su iš Kauno kilusiais menininkais. Tačiau, pasak pašnekovo, "Fluxus" krikštatėvį įamžinti galima ir kitais būdais. Menotyrininkas siūlo įsteigti naują meno ar kultūrinę erdvę, sukuriant ją nuo pradžių.

"Nemanau, kad gera idėja naujai perlipdyti jau turimą meno erdvę, ir žiūrėti, kas iš to išeis, – svarstė jis. – Dauguma kultūros veikėjų ir menininkų tvirtina, kad Kaunui iš tikrųjų yra reikalingas šiuolaikinio meno centras. J.Mačiūno, vieno iš šiuolaikinio meno pradininkų, vardas puikiai tam tiktų, o "Kaunas 2022" galėtų šią idėją įgyvendinti."

Anot jo, meno pažinimą ir supratimą gali paskatinti tik edukacijos ir išsilavinimo aspektai. "Labai sveikinčiau ir pritarčiau naujo J.Mačiūno menų centro ar menų inkubatoriaus, net ir šiuolaikiško memorialinio muziejaus įsteigimui Kaune. Pavyzdžiui, J.Mačiūno butas, esantis Parodos g. 1, galėtų būti nauja atvira meno erdvė. Tačiau ji būtų skirta ne turistams privilioti, o vykdanti kultūrines, visuomenines funkcijas, kelianti aktualius klausimus ir permainas. To ir siekė patys fluxistai, su J.Mačiūnu priešakyje. Tai būtų pats geriausias jo vardo įamžinimas", – įsitikinęs T.Genevičius.

Nesinori labai tam priešintis, nes sveikas protas sako, kad daugiau galimybių visada yra gerai. O argumentų "už" ir "prieš" galima atrasti bet kurioje svarbesnėje diskusijoje.

R.Čičelis teigė suprantantis, kad suteikti J.Mačiūno vardą galerijai būtų ypač geras rinkodaros žingsnis. "Paveikslų galeriją pervadinus J.Mačiūno vardu, ji bus atpažįstama visame pasaulyje, atsivers visai kitos plėtros galimybės. Nesinori labai tam priešintis, nes sveikas protas sako, kad daugiau galimybių visada yra gerai. O argumentų "už" ir "prieš" galima atrasti bet kurioje svarbesnėje diskusijoje", – mano jis.

Vis dėlto, T.Genevičius pastebėjo, kad tokio pobūdžio rinkodaros klausimai privalo būti sprendžiami labai atsargiai. "Menas ir kultūra, be abejo, gali būti populiarus, madingas dalykas. Tačiau kultūros administratoriai ir vadybininkai to siekti turi labai atsargiai bei profesionaliai, nepakenkdami turiniui. Supaprastinimas, meno pavertimas į rinkodaros dalykus, kaip ir naivus imitavimas, padarys daugiau žalos nei naudos. Dėl šios priežasties populiarinimo idėja, tebūnie ir nuoširdi, galiausiai patirs nesėkmę, prieštaraus pati sau", – nuomonę išsakė pašnekovas.