Kalbos liko kalbomis

Baigiantis 2020 m. vasarai, dvi Kauno MBA dalininkės – Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybės – buvo viešai pareiškusios norą atsisakyti Kauno MBA paslaugų. Kita dalininkė – Kauno miesto savivaldybė – siūlė likviduoti atliekų apdorojimo įmonę.

Nurimus aistroms aiškėja, kad, nepaisant gyventojų protestų, gamykla tikrai nebus uždaryta.

"Kalbos apie gamyklos uždarymą nėra. Jos ir negalima uždaryti. O kur dėsime atliekas? Nėra B varianto. Visų pirma turėtų atsirasti tas variantas B", – aiškino gamybos vadovas, einantis direktoriaus pareigas, Laurynas Virbickas.

Sprendimų ieškoma ne dėl to, kad, investavus ES pinigus, penkerius metus draudžiama nutraukti sukurto objekto veiklą, nes kitaip tektų investicijas grąžinti ES.

Ribinis penkerių metų terminas baigiasi šį sausį, bet kadangi varianto B nėra, Kauno MBA, kuriai statyti ir įrengti panaudota 30 mln. eurų ES investicijų, veikia ir, kaip direktorius sako, ne šuoliais, o žingsniais juda į priekį.

"Negaliu sakyti, kad viskas išspręsta. Dar bus tų kvapų, dar kažkas gal ir pasiskųs. Atvėso orai, todėl šiek tiek geriau. Tvarkėme ventiliavimo sistemą, vėl darysime tyrimus, keisime filtrų įkrovą. Taip žengiame į priekį ir dėliojamės, ką čia toliau daryti", – dėstė L.Virbickas.

Lopymas: Kauno MBA atliekami remonto darbai, tačiau neaišku, ar tai padės išvengti nemalonių kvapų.

Anot direktoriaus, buvo atliekami darbai, siekiant sumažinti nemalonių kvapų sklidimą iš biologinės įrenginio dalies.

Planas – modifikuoti

Kauno miesto savivaldybė yra didžiausia Kauno MBA dalininkė. Be to, 65 proc. čia patenkančių atliekų yra iš miesto. Ir dar – gamykla yra Kauno miesto teritorijoje.

Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis patikino, kad nesėdi sudėję rankų. "Per savo tarptautinius ryšius radome miestus partnerius, kuriuose yra analogiškos gamyklos, turinčios analogiškas technologijas. Vasario pradžioje vyks nuotoliniai susitikimai su tokių gamyklų technologais, inžinieriais, kurie pasidalys patirtimi. Galbūt jie anksčiau įsirengę jas ir su panašiomis problemomis buvo susidūrę, aiškinsimės, kaip jas sprendė, kas labiau, kas mažiau pasiteisino", – artimiausius planus minėjo T.Metelionis.

Jam antrino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Ji pabrėžė, kad analizuojama situacija panašiuose įrenginiuose Europoje, analizuojamos europinės direktyvos, mūsų teisės aktai ir ieškoma varianto, kad įrenginį būtų galima pritaikyti taip, jog jis veiktų kuo efektyviau, kad prisidėtų prie atliekų tvarkymo ir būtų galima išspręsti įsisenėjusias problemas.

Negaliu sakyti, kad viskas išspręsta. Dar bus tų kvapų, dar kažkas gal ir pasiskųs.

"Rūšiavimo įrenginį uždaryti nesvarstoma. Galbūt būtų galima keisti technologiją, atsisakyti biologinės dalies. Dėl pastarosios ir kyla kvapų problemų. Matome, kad vertėtų pakeisti dalį technologijų, tačiau kol neatlikti apskaičiavimai, nesuderinta su mūsų teisės aktais, aiškiai pasakyti negalime", – patikslino R.Savickienė.

Anot jos, viskas turi būti suderinta su valstybės, regiono ir savivaldybių atliekų tvarkymo planais. "Kai visi šie teisės aktai bus priimti, tada galėsime sukonkretinti reikalingą finansinį poreikį ir kaip galėtume modifikuoti šį įrenginį", – Kauno MBA perspektyvas minėjo R.Savickienė.

Analizuoja ir skaičiuoja

Derėtų priminti, kad Lietuvoje panašių MBA pastatyta dešimt, tačiau nė viena gamykla nekelia tiek rūpesčių kaip Kauno MBA ir nė vienos kitos žmonės nereikalauja uždaryti.

Kauno savivaldybės atstovai nesunkiai paaiškino šią situaciją. Esą, jei lygintume panašius įrenginius Lietuvoje, šiek tiek skiriasi jų technologinės dalys. Be to, nė vieno tokio įrenginio nėra miesto teritorijoje arba visai šalia jo. Dažniausiai įrenginiai pastatyti netoli sąvartynų.

Akcija: pernai kauniečiai buvo surengę simbolines Kauno MBA laidotuves. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Praktiškai visi Lietuvos MBA įrenginiai susiduria su panašiomis problemomis, tačiau jos nėra tokios aktualios, nes sklindantys nemalonūs kvapai priskiriami sąvartynams ar kitiems panašiems įrenginiams", – pastebėjo R.Savickienė.

"Galimybės leidžia ieškoti pažangesnių atliekų tvarkymo būdų. Reikia nustatyti aplinkosauginius, ekonominius kriterijus ir gamyklos modifikavimo kaina turi būti adekvati. Labai rimtai skaičiuojame, analizuojame, kad tos biologinės dalies Kauno MBA būtų atsisakyta", –  pridūrė R.Savickienė.

Kokybės trūkumas

Rudeninio skandalo dėl Kauno MBA įkarštyje vienas pirmųjų dalininkų susirinkimo sprendimų ir buvo įpareigoti Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą (RATC) analizuoti gamyklos efektyvumą ir pritaikymą atsisakant biologinio skaidymo kompostavimo dalies.

"Galbūt ją galima pritaikyti antrinėms atliekoms rūšiuoti, – svarstė administracijos direktoriaus pavaduotojas T.Metelionis. – Svarstomos įvairios galimybės, kaip ją modifikuoti, bet pirmiausia, kad gyventojai nejaustų kvapų, o kitas tikslas – geriau, efektyviau veikiant gamyklai, tvarkyti atliekas, o ne, kaip rudenį rašyta, kad 1 proc. antrinių žaliavų būtų išrūšiuojama iš bendro atliekų srauto."

Kritikos strėles į Kauno MBA dėl 1 proc. antrinių žaliavų rūšiavimo laidė vienas iš Kauno MBA dalininkų – savivaldybės įmonė "Kauno švara".

Didžioji kritika ir buvo dėl to, kad gamyklos veikimo išlaidos didelės, išrūšiuojama apie 1 proc. antrinių žaliavų, o blogiausia – šiukšlių skleidžiamas dvokas Kauno rajono gyventojams.

Aišku viena – jei Kauno MBA būtų pastatyta prie Lapių sąvartyno, kaip ir buvo viena iš siūlomų vietų, rūpesčių dėl smarvės būtų išvengta. Gal tada ir gamykla paaiškėtų esanti visai naudinga?

"Naudos didesnės nebūtų. Projekto ir gamyklos tikslas buvo išrūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas ir gauti iš jų kokybišką kompostą. Dabar kompostas nekokybiškas, todėl kita vieta tos kokybės nebūtų sukūrusi.

Techninis kompostas, kuris yra užterštas mikroplastiku, stiklo duženomis, iš esmės panaudojamas sąvartyne atliekų sluoksniams perdengti. Iš esmės tas pats – atvežame atliekas, jas papurtome už milijonus ir išvežame į sąvartyną", – vaizdžiai situaciją apibūdino T.Metelionis.

Svarsto dėl maisto atliekų

Savivaldybės planai atsisakyti biologinės įrenginio dalies, nuo Kauno MBA skleidžiamų aromatų dūstančius gyventojus turėtų džiuginti. Tačiau lieka atviras klausimas: kur dėsime biologiškai skaidžias ir maisto atliekas? Juolab kad artimuose ES planuose – išskirti maisto atliekas iš bendro atliekų srauto.

"Yra būdų gerinant visų kitų dalių rūšiavimą. Biologinė atliekų dalis – ne tik maistas, bet ir žaliosios atliekos – lapai, šakos, kurios surenkamos atskirai ir tikrai neturi kvapo. Aplinkos ministerijos atlikta maisto atliekų surinkimo studija rodo, kad tai toks mažas kiekis, jog jų rinkti atskirai neapsimoka.

Pirmiausia reikia vadovautis aplinkosauginiu požiūriu ir, sprendžiant vieną problemą, nekurti kitos", – įsitikinusi Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Kaunas rengiasi maisto atliekų surinkimui. Tačiau kol kas laukiama, kol bus parengti įstatymai. "Tačiau šiandien dar yra labai daug neatsakytų klausimų, daug neapibrėžtumo, todėl Kauno pozicija – dirbtinai nedidinti kaštų, o viską pasverti ir gauti aplinkosauginę naudą, o ne taip, kad uždėjome pliusiuką, kažką pasidarėme, pakėlėme mokestį, gyventojai sumokėjo, ir visi ramūs", – dėstė R.Savickienė.

Ji patikino, kad šiuo metu analizuojamas skandinavų variantas dėl biodujų, nes kompostas, kaip biologinė dalis, turi kvapą, todėl nebūtų logiška tokį variantą taikyti MBA. Taip dar labiau gilintume ir taip didelę problemą.

"ES direktyvose yra labai mums imponuojantis dalykas – prevencija, kad kuo mažiau maisto būtų išmetama. Tada to ir tvarkyti nereikės. Mes pasirengę ir šia linkme eiti, – pastebėjo Aplinkos skyriaus vedėja. – Pirmiems visada sunku, bet įmanoma."

Įkvepiantys rodikliai

Pernai Kaunas baigė ES remiamą projektą. Buvo įrengta daugiau nei 500 požeminių atliekų aikštelių su atskirais konteineriais skirtingoms atliekoms. "Dar neturime visų duomenų, kadangi visus metus tos aikštelė buvo įrengiamos, tačiau jau matoma pokyčių: stiklo surinkimas padidėjo 30 proc., plastiko – 25 proc.", – atliekų rūšiavimo rodiklius minėjo R.Savickienė.

Neabejojama, kad kuo patogiau yra žmonėms atiduoti atliekas atskirais srautais, tuo lengviau užtikrinti gerą surinkimo rezultatą ir perorganizuoti komunalinių atliekų surinkimo sistemą.

"Tokiu atveju turėtų būtii stabili kaina. Negalėčiau pasakyti, į vieną ar kitą pusę ji keistųsi, nes tai priklauso ir nuo taršos mokesčio, tačiau mūsų tikslas, kad į sąvartynus būtų vežamas minimalus atliekų kiekis. Dalis būtų išvežama deginti pagal energetikos direktyvas, dalis būtų rūšiuojama kaip antrinės žaliavos ir pasiektume geresnių rezultatų, nei turėdami tokį objektą, koks yra dabar", – atliekų tvarkymo vizija dalijosi Aplinkos skyriaus vedėja.

Ji priminė, kad Kauno MBA įrenginiai buvo statyti ne antrinėms žaliavoms rūšiuoti, todėl jų kiekis MBA ir yra toks mažas. Kauno MBA buvo statoma būtent bioskaidžiai daliai – šakoms, lapams, iš jų būtų galima daryti kompostą. Bėda ta, kad tas kompostas yra užterštas smulkiomis stiklo, plastiko atliekomis. Toks kompostas netinka įprastam naudojimui.

"Iš esmės tas kompostas MBA pavartomas ir keliauja į tą patį sąvartyną. Siekdami to išvengti ir norėtume persiorientuoti dar labiau skatinti rūšiavimą, nes kauniečiai tai nuoširdžiai daro", – tęsė R.Savickienė.

Kauno savivaldybės atstovai įsitikinę rūšiavimo nauda, kuri jau  pastebima. Rūšiuojant atliekas, komunalinių atliekų kiekis mažėja ir jų kokybė prastėja iki tokio lygio, kad jos nebetinkamos rūšiuoti. Nebetenka prasmės iš jų traukti ir bioskaidžią masę, nes tai, kas lieka, turėtų būti šalinama sąvartyne arba deginama.

"Pagal energetikos direktyvą ir Europos Komisijos parengtą žaliąją knygą energetikos plėtrai ES, jei mes atliekas, taip pat ir biologiškai skaidžias, galime paversti šilumos ir elektros energija, tai gali būti laikoma vienu iš žiedinės ekonomikos principų. O tai – ES prioritetas. Iš esmės degindami atliekas, su kuriomis jau nieko kito negalime padaryti, suteiktume žmonėms pigesnę šilumą, prieinamesnę elektros energiją ir patenkintume tiek aplinkosauginį, tiek socialinį, tiek ekonominį aspektą", – pridūrė T.Metelionis.

Ant Seimo kilimėlio

Praėjusią savaitę Kauno MBA minėta ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Kaip pranešė ELTA, piliečių teisių gynimo asociacijos "Mūsų teisė" vadovė, Ramučių bendruomenės narė Greta Varnaitė-Venskienė posėdžio metu pažymėjo, kad, nepaisant aplinkinių gyvenviečių bendruomenių skundų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant pažaboti taršą ir nemalonų kvapą, sklindantį iš Kauno MBA.

"Tai jau trečia Vyriausybė, pasikeitusi nuo pradžios, kai pradėjo sklisti  smarvė, Kauno MBA tai jau yra ketvirtas laikinasis direktorius, ir mes esame ten pat, kur buvome 2016 m., – posėdyje kalbėjo bendruomenės atstovė. – Faktas vienas – mažų mažiausiai reikia stabdyti biologinės kompostavimo dalies procesus, nes ta dalis technologiškai blogai pastatyta nuo pradžių."

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) gamybos vadovas, einantis direktoriaus pareigas L.Virbickas sutiko, kad pasirinkta technologija Kauno MBA nėra efektyvi, ir pridūrė, kad MBA darbuotojai tapo blogai suprojektuotos gamyklos įkaitais.

"Šiuo metu vyksta teismai dėl blogo projekto parengimo. Dabar Lietuvos ir užsienio ekspertai vertina, ir kol vyksta tyrimas, priežiūros laikotarpiu, negalima daryti, keisti projektinių sprendimų. Pasirinkta technologija, mūsų manymu, neefektyvi. Po statybų statytojai nepaliko visos dokumentacijos, todėl iš dalies darbuotojai buvo įkaitai ir nesugebėjo visos jos tinkamai valdyti", – sakė jis.

Kauno MBA dalininkams buvo pateikta atlikta studija. Anot L.Virbicko, kalbos apie investicijas kol kas preliminarios, o apie konkrečią sumą dar nekalbėta. Artimiausioje ateityje bus priimti sprendimai, ką pasirinkti – probiotikų įterpimą, ozonavimą ar garų užsklandą. Šie technologiniai sprendimai – ne milijonų vertės, tačiau kurį rinktis, konkrečiai dar nenuspręsta.