Garliaviškiai atšventė miesto ir bažnyčios jubiliejus

  • Teksto dydis:

Gegužės pabaigoje Kaimynystės parke garliaviškiai atšventė 210-ąjį miesto gimtadienį, o praėjusį savaitgalį į šventinius renginius pakvietė Švč. Trejybės bažnyčia, nuo kurios ir prasidėjo Garliavos istorija.

Jau ketvirtadienį parapijos namuose rinkosi jaunųjų misionierių grupė, čia buvo rodomi krikščioniški filmai. Penktadienį nuaidėjo vargonų muzikos koncertas, o šeštadienį – šlovinimų vakaras.

Tituliniai parapijos atlaidai su iškilmingomis mišiomis, eisena aplink bažnyčią, sveikinimais ir dovanomis vyko sekmadienį. Po to kitoje gatvės pusėje įrengtoje aikštelėje prasidėjo koncertas, skirtas paremti projektą, kurį įgyvendinus bus atnaujintos bažnyčios grindys ir šildymo sistema.

Į sceną lipo įvairių muzikos stilių kolektyvai ir atlikėjai: Ovidijus Vyšniauskas, Aidas Manikas, hiphopo grupė „Chebra“ ir kiti. Savanoriai rinko aukas projektui, dalijo gaiviuosius gėrimus ir vaišino tortu.

Šventės dalyvius sveikino seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis, Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė, kiti svečiai.

„Garliavą kūrė ne viena karta, o bendruomenė ašimi visada buvo bažnyčia, todėl ir esate stiprūs“, – kalbėjo A. Nesteckis.

Švč. Trejybės parapijos klebonas Gintaras Urbštas dėkojo Dievui už maldos namus, savanoriams už pagalbą, o rėmėjams – už atnašas. Architektei Reginai Žukauskienei dėkota už projektą, įmonei „Bijola“, Jūratei Palaikienei ir Birutei Žmuidienei – už maitinimą. Padėkos žodžiai skambėjo Juozui Martikaičiui, Alvidui Rimgailai, Egidijui Cibauskui ir daugeliui kitų garliaviečių.

Atskirai klebonas dėkojo merui Valerijui Makūnui, kuris dėl sveikatos negalėjo atvykti į iškilmėse, tačiau iš Mero fondo padengė visas šventės išlaidas.

Mūrinę Garliavos bažnyčią 1809 m. pastatė dvarininkas Juozapas Godlevskis. Po 1863 m. sukilimo carinė valdžia kleboną Kazimierą Vaišnorą įkalino, o vikarus Juozapą Bartusevičių ir Motiejų Radziukyną ištrėmė į Sibirą.

XX a. pradžioje prie bažnyčios veikė Gyvojo rožančiaus brolija, biblioteka, 1907 m. įsteigta „Žiburio“ mergaičių mokykla, 1912-1914 m. – Lietuvių katalikų blaivybės skyrius.

Per Pirmąjį pasaulinį karą susprogdinti bažnyčios bokštai 1924 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą buvo atstatyti.

Garliavoje daugiau kaip 50 metų kunigavo ir mirė klebonas Pranciškus Leonas (1892-1982 m.). Sovietmečiu bažnyčia buvo pasipriešinimo židiniu. Parapijos veikloje ypač aktyviai dalyvavo Jadvyga Bieliauskienė, kuri platino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, rengė tautinius ir religinius vakarėlius. Už šią veiklą 1983 m. ji buvo nuteistas 7 metams tremties.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių