Pasigirsta bambėjimų
Ekologijos ir gamtos tausojimo temos tampa vis dažnesnės. Džiaugdamiesi tikra žiema kauniečiai neapsieina be pastabėjimų, kad šaligatviams ir gatvėms valyti vis dar naudojamas gamtai kenkiantis druskos ir smėlio mišinys.
"Efektyviausia priemonė – druskos ir smėlio mišinys, todėl jį ir naudojame. Šiuo mišiniu gerokai sumažiname gyventojų tikimybę paslysti ir susižeisti, o užėjus didesniam snygiui – ir toliau kauptis sniegui", – paaiškino "Kauno švaros" viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.
O gyventojai bamba, kad pėsčiųjų takus išbarsčius druskos ir smėlio mišiniu, jiems tenka braidyti po pažliugusį sniegą. Toks druskos, smėlio ir sniego tirpalas esą kenkia jų keturkojų draugų pėdutėms ir avalynei.
Tačiau į tokius bambėjimus jau atsakyta, kad, tinkamai prižiūrint avalynę, o keturkojams draugams po pasivaikščiojimų plaunant pėdutes nemalonumų galima išvengti.
Kenkia gamtai?
Kiek kitaip yra dėl žiemą išbarstyto druskos ir smėlio mišinio poveikio gamtai, mieste augantiems medžiams ir kitiems želdiniams.
"Natūralu, kad poveikis augalams yra, todėl valant šaligatvius stengiamasi sniego sankaupas formuoti atokiau nuo želdinių, o pavasarį, kai sniegas pradeda tirpti, organizuojami valymo darbai. Druskų liekanos pašalinamos, išvežamos, o šaligatviai ir pomedžių erdvės nuplaunamos", – situaciją dėl žalos gamtai komentavo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
"Kauno švaros" duomenimis, per šiuos metus važiuojamajai ir pėsčiųjų zonai barstyti planuojama sunaudoti apie 10 tūkst. tonų druskos.
"Jeigu vaikščiojamąją dalį barstytume tik smėliu ar skalda – ne tik neištirpdytume sniego, tačiau ir gerokai užterštume miestą. Norime pabrėžti, kad kol kas gatvėms ir šaligatviams barstyti dar niekas nepasiūlė geresnės barstymo alternatyvos kainos ir efektyvumo atžvilgiu kaip paprastas natrio chloridas", – pastebėjo "Kauno švaros" atstovas.
Padidėtų išlaidos
Vis dėlto aplinkosauginiu požiūriu skaldos barstymas būtų geresnis variantas. "Šį būdą naudoja turtingiausios Europos valstybės, ypač paplitęs Skandinavijoje, tačiau tai yra žymiai brangesnis variantas", – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R.Savickienė.
Efektyviausia priemonė – druskos ir smėlio mišinys, todėl jį ir naudojame.
Anot "Kauno švaros" atstovo, jei šlapios druskos alternatyvai būtų pasirinkta tik skalda, reikėtų gerokai padidinti išbarstomus skaldos kiekius, nes ji nesuteiktų tokio efekto, kaip dabartinės priemonės. "Juolab mūsų bendrovės ir Kauno miesto savivaldybės išlaidos žiemos sezono metu išaugtų keturis ar net penkis kartus", – tvirtino J.Tumpa.
Pagrindinius pėsčiųjų takus "Kauno švara" valo mechanizuota technika – traktoriais, o mišinį barsto su prikabintais druskos barstymo agregatais. Nepasiekiamos vietos barstomos rankiniu būdu.
Kainos argumentai
Internetinėse parduotuvėse smėlio ir druskos mišinys bei skalda kainuoja panašiai. Maišų po 20-25 kg kaina svyruoja nuo 5 iki 7 eurų. Tačiau miesto gatves ir šaligatvius prižiūrinti įmonė kitaip skaičiuoja naudojamų priemonių kaštus.
"Nepaisant to, kad druska kainuoja brangiau – 46 € už toną, kuri, norint išgauti mišinį, dar maišoma su smėliu, kurio kaina - ~12 €/t ir 20-25 € už skaldos toną, galutiniame rezultate druskos-smėlio barstymas yra kur kas pigesnė ir mūsų oro sąlygoms efektyvesnė priemonė. Nereikia pamiršti, kad galutinė barstymo kaina nesusideda tik iš produkto kainos, todėl tikslių sumų kiek tiksliai kainuoja vieno ar kito komponento barstymas, įvardinti negalime", - aiškina "Kauno švaros" atstovas J.Tumpa.
Anot įmonės atstovo, kainą sudaro daug dedamųjų: skirtinga technika, barstymo agregatai, mišinio kiekis, laikymo sąlygos, medžiagos ir t.t.. Barstant tik skaldą, esą reikėtų bent 10 kartų didesnio suvartojimo, kad būtų pasiektas panašus efektas kaip dabartinės priemonės.
Praėjusiais metais žiema nebuvo dosni sniegu, todėl per visą žiemos sezoną "Kauno švara" išbarstė tik 150 t. druskos-smėlio mišinio atsiėjusio 7,5 tūkst. eurų. Palyginimui, 2018-2019 m. žiemą buvo išbarstyta apie 1500 t. mišinio už 75 tūkst. eurų.
Naujausi komentarai