Plečiantis Lietuvos miestams, didėja naujų gatvių skaičius. Tuomet darbo daugėja ir gatvių pavadinimus kuriančioms institucijoms.

Pasak Kauno miesto Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininko Gedimino Budniko, gyventojai gali pareikšti savo nuomonę ir norą, kad tam tikros gatvės turėtų vienokį ar kitokį pavadinimą. "Visuomet stengiamės pirmiausia atsižvelgti į žmonių prašymus. Taip pat konsultuojamės ir su specialistais – urbanistais, architektais. Jie dažnai turi parengę gatvių pavadinimų variantų", – teigė G.Budnikas.

Pagal Vyriausybės ir Registrų centro nurodymus, kai vieną gatvę kerta kita, būtina nukirstajai daliai suteikti naują pavadinimą. Nors sunkumų dėl šios pataisos buvo, tačiau, G.Budniko teigimu, žodžių naujiems gatvių pavadinimams netrūksta.

"Komisija turi Kaunui ir Lietuvai nusipelniusių žymių žmonių sąrašą. Ten galime rasti rašytojų, poetų, mokslininkų, sportininkų. Eilės tvarka viską ir naudojame", – sakė komisijos pirmininkas.

Žymaus žmogaus vardas gatvei suteikiamas tik tuo atveju, jei jis yra nusipelnęs Lietuvai bei savo miestui ir yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų po jo mirties.

Itin dažnai gatvės pavadinimą nulemia kryptis ar šalia esantys objektai – upės, pastatai, gyvenvietės ar istoriniai įvykiai. Stengiamasi, kad įvairiose gyvenvietėse gatvių pavadinimai būtų panašios tematikos. Pavyzdžiui, Kaune šalia Gabijos, Ugnės, Žalčio karūnos įkurtos naujos Mildos ir Žilvino g.

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studenčių Rimantės Kurkauskaitės ir Indrės Glazauskaitės atliktame tyrime (vadovė dr. doc. Daiva Aliūkaitė) minima, kad Kaune daugiausia gatvių, kurių pavadinimai sudaryti iš įvairių vietovardžių, vandenvardžių, taip pat gausi grupė – įžymių žmonių garbei pavadintos gatvės. Grupė gatvių su augalų ir gyvūnų pavadinimais apima ne tik miestą, bet ir sodus aplink Kauną.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastebėjimu, dažniausias visos Lietuvos miesto gatvių pavadinimas – Vilniaus.