Pirmosios mokytojos svarba

Už nuoširdų ir kūrybingą pedagoginį darbą jiems įteiktos savivaldybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) padėkos. Tarp apdovanotųjų – Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos kūno kultūros mokytojas Virgilijus Urbšys, Garliavos Jonučių progimnazijos kūno kultūros mokytoja Dalia Kisielienė, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos pradinių klasių mokytoja Lineta Barkevičienė, Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkė ir neformaliojo švietimo mokytoja Kristina Brazauskienė ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorė Valė Urbelienė.

L.Barkevičienė atkreipia dėmesį, kad dabartiniai pradinukai – kitokie nei anksčiau. "Tai yra savarankiškesni vaikai. Jie nori daug sužinoti, viską išbandyti, diskutuoti, ginčytis. Šiais laikais kartu su tėvais daug keliaujantys vaikai gali kur kas daugiau apie užsienio šalis papasakoti, nei parašyta vadovėliuose. Jų akiratis gerokai platesnis nei vaikų prieš 20 metų, kurie mokytojos klausė išplėtę akis, – palygino L.Barkevičienė. – Dabar eidamas į pamokas mokytojas turi gerai pagalvoti, ką jis vaikams gali duoti. Neretai atsitinka, kad pamoka pakrypsta kita linkme, jei vaikai nori gauti kažko daugiau, nei parašyta vadovėlyje. Šiuolaikiniai vaikai nori čia ir dabar išsiaiškinti, kas jiems rūpi, ieškoti atsakymų iš karto."

Mokytoja pastebi: ne visada sėkmė lydi tą vaiką, kurio akademiniai rezultatai aukščiausi. "Sėkmė lydi tą, kuris emociškai, fiziškai ir kitaip yra brandus, tą, kuris nepasimeta esant įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Juk pažymys nelemia sėkmės gyvenime. Sėkmė lydės nebūtinai tą vaiką, kuris mokosi puikiai.

Pasak mokytojos, pradinėse klasėse svarbiausia, kad vaikas mokykloje jaustųsi saugus, žinotų, kur kreiptis pagalbos, nebijotų kalbėti, reikšti savo nuomonę. "Kai vaikas mokykloje saugus, gerai ir mokytojui, ir tėvams, ir pačiam vaikui", – sako pašnekovė. Dirbdama mokytoja siekia ugdyti ir emocinę vaiko brandą, devintus metus dirba pagal Antrojo žingsnio smurto prevencijos programą. Mokytojos žodžiais, ši programa labai padeda augti ir vaikams, ir mokytojai.

L.Barkevičienės bendravimas su buvusiais mokiniais nesibaigia ketvirtokus išleidžiant į penktąją klasę. "Paaugusius savo mokinius vis susitinku gimnazijos koridoriuose, Akademijos gyvenvietėje, kur gyvena daugelis mūsų. Labai smagu, kai patys vaikai prieina, užkalbina, klausia, kaip sekasi man, pasakoja, kuo jie patys gyvena. Kas gali būti smagiau buvusiai mokytojai, kai su ja susitikęs vaikas nenusuka akių, nori su ja kalbėti ir net sužinoti jos nuomonę kokiu klausimu?" – retoriškai klausia mokytoja.

Krepšinis – pirmoji religija

J.Lukšos gimnazija Kauno rajone išsiskiria aukščiausiais ugdytinių pasiekimais. Ar šie vaikai – lygiai taip pat noriai kaip knygą ima ir kamuolį į rankas, sportuoja? "Mūsų gimnazistai – ne tik akademiški, bet ir sportiški. Šioje mokykloje dirbu nuo 1994 m. Esame sutarę, kad lietuvių kalbos, informatikos ir kūno kultūros pamokos yra vienodai svarbios. Tai skiepiju vaikams", – sako šios gimnazijos kūno kultūros mokytojas V.Urbšys. Jo ugdomi gimnazistai Lietuvos mokyklų žaidynėse kelis kartus tapo stipriausi Respublikoje. "Tokiais buvo pripažinti tiek mūsų lengvaatlečiai, tiek rankininkai. Prieš dvejus metus mūsų krepšininkai buvo antri", – prisimena mokytojas.

V.Urbšys ne tik mokytojauja: jis – ir LKL teisėjas. Už nuopelnus krepšiniui Lietuvos krepšinio federacija pernai V.Urbšį apdovanojo pirmojo laipsnio atminimo medaliu. "Krepšinis mūsų gimnazijoje – ne antroji, o pirmoji religija", – šypsosi pašnekovas. Jis vadovauja gimnazijos krepšinio būreliui, vyresnių klasių moksleiviai gali rinktis jo vedamą pagilintą pasirenkamo dalyko – krepšinio – kursą. Tai, kad jis – LKL teisėjas, moksleiviams daro įspūdį, išaugina mokytojo autoritetą. "Kiekvienas kūno kultūros mokytojas turėtų judėti, sportuoti ne tik per pamokas, taip rodyti mokiniams pavyzdį", – įsitikinęs V.Urbšys.

30 metų mokytojo ir 20 metų teisėjo darbo stažą turintis vyras, paprašytas palyginti šiuos du darbus, kiek pasvarstęs, atsako: "Psichologiniu ir fiziniu požiūriu teisėjo darbas yra sudėtingesnis. Mokytojo darbas paprastesnis: turi tam tikrus kelrodžius – ugdymo planus. Jų laikaisi, o varžybose tu kiekvieną kartą pradedi nuo nulio, situacija neprognozuojama, nežinai, ko gali tikėtis. Kiekvieną kartą turi būti pasirengęs viskam."

Jaudinasi dėl šukuosenų

V.Urbšio kolegė, Garliavos Jonučių progimnazijos kūno kultūros mokytoja D.Kisielienė pastebi, kad kai kuriuos vaikus nėra lengva įtraukti į kūno kultūros pamokas. "Vaikų noras sportuoti labai priklauso nuo šeimos ir nuo pradinių klasių mokytojo indėlio. Jei šeimoje sportuojama, laisvalaikis leidžiamas aktyviai, jei pradinėse klasėse vaikai buvo aktyviai įjungti į šią veiklą, įgijo įgūdžius judėti, sportuoti – jie ir toliau sportuos. Jei ne – tokius vaikus į kūno kultūros pamoką įtraukti sudėtingiau, tačiau įmanoma", – sako mokytoja.

D.Kisielienė pastebi: jei mokytojas nuolatos keičia veiklas, vaikai per pamokas noriau sportuoja. Be to, skiriasi vaikinų ir merginų noras sportuoti. "Su vaikinais neturiu problemų – jie visą laiką nori judėti. Su merginomis sudėtingiau: jos jaudinasi, kad šukuoseną susigadins, suprakaituos, ilgai užtruks persirengdamos ar įraudusiais veidais teks sėdėti per kitas pamokas. Merginoms stengiuosi paaiškinti, kuo vieni ar kiti pratimai joms bus naudingi: vieni stiprina pilvo raumenis, kiti gerina laikyseną. Tai jas labiau motyvuoja. Stengiuosi pasiūlyti įvairesnių veiklų", – pasakoja mokytoja, su kviestine trenere Garliavos sporto centre vienuoliktokėms surengusi jogos pamoką.

Mokytoja vadovauja gimnazijos šaškių ir šachmatų būreliui, su vaikais nuolatos dalyvauja varžybose. "Mūsų progimnazijos antrų–ketvirtų klasių mokinių šachmatų, plaukimo ir lengvosios atletikos komandos praėjusiais mokslo metais savo amžiaus grupėje iškovojo trečią vietą, metais anksčiau šiose žaidynėse laimėjome antrą vietą", – ugdytinių pasiekimais džiaugiasi mokytoja.

Vaikus skatina skaityti

Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkė K.Brazauskienė skaityti mėgstančius vaikus subūrė į klubą "Lapių knygiai", organizuoja knygų pristatymus, skaitymo naktis, keliones į knygų mugę, vaidinimus, dalyvauja skaitymą skatinančiuose projektuose.

K.Brazauskienė pastebi, kad labiausiai skaityti mėgsta pradinių klasių mokiniai. "Paaugliai skaito mažiau, nes kompiuteriai ir telefonai juos atitraukia nuo knygų. Privalomas knygas vaikai skaito labai nenoriai – tik todėl, kad yra liepiama", – pastebi bibliotekininkė. Pasak jos, šalia "Hario Poterio" skaitomiausios knygos – mažųjų pamėgtos serijos apie Raganą Lilę, Džeromą Stiltoną, Nevykėlio dienoraščiai. Paauglių mėgstama serija "Beveik suaugę", skaitomiausi autoriai: Melvinas Burgessas, Kevinas Brooksas, Johnas Greenas, Kiera Cass, Suzanne Collins, Cate Tiernan.

Kokių gudrybių ji imasi, bandydama privilioti vaikus prie knygų? "Pati didžiausia gudrybė ir visų mokyklų bibliotekininkų svajonė – aprūpinti mokyklų bibliotekas knygomis: ir privaloma literatūra, ir tomis knygomis, kurias vaikai patys rinktųsi ir labai noriai skaitytų. Naujomis, gražiai iliustruotomis. Pačios knygos kvies vaikus į biblioteką. Ir būdami paaugliai jie jau bus įpratę užsukti į biblioteką paieškoti knygų", – sako K.Brazauskienė.

Mokinius prie knygų bibliotekininkė vilioja ir naujomis priemonėmis. Šiais metais mokyklos biblioteka įsigijo mirioramą. Tai specialioje dėžėje rankenėle sukama panorama, besikeičiantys vaizdai, tam tikras senoviško televizoriaus prototipas. "Ruošiamės kurti paveikslėlių knygas, organizuojame akląjį pasimatymą su knyga", – artimiausius planus atskleidžia pašnekovė.

Išsiplėtė atsakomybės ribos

Už ilgametį atsakingą pedagoginį ir vadybinį darbą ŠMM padėka įteikta Garliavos A.Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorei V.Urbelienei. Prieš dvejus metus ji pradėjo vadovauti naujam dariniui: Garliavos Adomo Mitkaus vidurinė mokykla buvo reorganizuota į pagrindinę, o Mastaičių pagrindinė prijungta prie jos kaip skyrius. "Didžiulę brandą parodė abiejų mokyklų bendruomenės – nesupanikavo ir nepuolė į kraštutinumus. Šiandien mokyklos bendruomenė gali didžiuotis: mokinių skaičius išaugo, sparčiai atnaujinama ugdymo aplinka, stabilus mokyklos biudžetas leidžia modernizuoti ugdymo procesą", – pasakoja V.Urbelienė.

Jos vadovaujamo darbo stažas – 20 metų. Prieš ateidama dirbti į Garliavą, moteris aštuoniolika metų vadovavo mokyklai Mastaičiuose. Pasak direktorės, per tą laiką daug kas pasikeitė, kaip ir mokyklų vadovų atsakomybės ribos. "Mes, mokyklų vadovai, tarpusavyje juokaujame, kad turbūt atsakome už viską: ir už tai, kas yra surašyta mūsų pareiginiuose nuostatuose, ir už tai, ko iš mūsų netiesiogiai reikalauja visuomenė, žiniasklaida, o neretai ir blogai nusiteikę mokinio mama ar tėtis. Kartais atrodo, kad tos atsakomybės naštos jau ir panešti nebegalima. Šiandien mokyklos vadovas turi išmokti dirbti komandoje, komunikuoti su daugeliu mokyklos socialinių partnerių, tartis priimdamas sprendimus, kitaip liks vienas ir dažniau nusivils nei džiaugsis sėkme", – įsitikinusi direktorė.

Paprašyta įvardyti didžiausią jos vadovaujamos mokyklos problemą ir siekį, V.Urbelienė atsako: "Jei nerimtai – tai šiuo metu prakiurę šildymo sistemos vamzdžiai, kurie netvarkyti jau 40 metų, o jei rimtai – susigrąžinti išbarstytą per reorganizacijos laikotarpį tėvų pasitikėjimą mūsų mokykla  (juk ji – pirmoji Garliavos mokykla). Siekiame, kad mūsų mokykloje būtų ne tik saugu ir smagu vaikams, bet kad jie čia susiformuotų gerus mokymosi įgūdžius. Žodžiu, mūsų siekis – gera mokykla."

Vienas iš direktorės rūpesčių – vasarį baigiasi mokyklos Mastaičių skyriaus patalpų nuomos sutartis. Kol kas neaišku, kur toliau mokysis 213 šio skyriaus moksleivių. "Mokyklos savininkas – savivaldybė – inicijuos prašymą Lietuvos policijos mokyklai pratęsti patalpų panaudos sutartį. Sprendimas bus rastas", – įsitikinusi direktorė.

Mastaičių bendruomenė laukia daugiafunkcio centro (su vaikų darželiu, pradine mokykla, sporto sale, kultūros centru, biblioteka) statybos. Pasak V.Urbelienės, atliktos visos pasiruošimo statyboms procedūros: parengtas techninis planas, atlikta plano ekspertizė – laukiama statybos leidimo. Kada numatoma statybų pradžia, pašnekovė neįvardijo. "Tokias statybas planuoja steigėjas, o 2017 m. savivaldybės biudžetas šiuo metu dar tik rengiamas", – užsiminė pašnekovė.