„Namas ant vandens, galima pavadinti. Galime nuplaukti, kur tik norime – kur tik yra vanduo. Turime miegamuosius, svetainę, dušą, tualeto patalpą ir viską, kas gali būti reikalinga namuose. Netgi turime terasą“, – pasakojo laivo-namo bendrasavininkas Nerijus Šilgalis.

Poreikis laivui atsirado per karantiną. „Buvo karantinas, nebuvo, ką veikti. Kolega, mano bendramintis, bendrasavininkas pasiūlė idėją. Pabandėme ieškoti inžinieriaus, kuris galėtų suprojektuoti. Gavome projektą ir nuo pirmo metalo lakšto virinome, darėme plaukiojančią sistemą“, – detalizavo kaunietis. 

Jis pastebėjo, kad per karantiną vietos laivui Kauno marių prieplaukoje dar rado. Dabar to padaryti greičiausiai nebegalėtų. „Laivų matome tikrai daug, labai daug žmonių entuziastų, kurie prijaučia šiai sričiai, atsiranda ir sutinkame tikrai ne mažai“, – pridūrė Nerijus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Turistinių burlaivių asociacija sakė, kad tiek laivų, kiek Kaune yra dabar, dar nėra buvę. „Pas mus žymiai daugėja narių. Ir norinčių labai daug, bet jau mes vietų nebeturime. Kas savaitę teiraujasi vietų“, – teigė Turistinių burlaivių savininkų asociacijos valdybos narys Kazimieras Gudelis.

Anot specialistų, pastaraisiais metais laivų poreikis išaugo dėl padidėjusios pasiūlos – laivus tapo lengviau įsigyti. „Laivai tikrai nepigo. Galbūt žmonės – turtingesni, bet ir pats suinteresuotumas laivyba kaip ir visoje Europoje, visame pasaulyje didėja, visi nori atsigręžti į vandenį“, – kalbėjo Vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

Kauno vadovai sako, kad jei taip ir toliau, greitai nebeturėsime vietų, kur Kaune švartuoti privačių laivų, jachtų ar kitų plaukiančių objektų. „Prieplaukos, kurią operuoja savivaldybės įmonė, šiandien užimtumas pasiekęs yra 90 proc. Laivyba populiarėja“, – aiškino Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Jis juokavo, kad Kaune tuoj bus daugiau laivų nei uostamiestyje. „Kaune yra daugiau burinių laivų negu pajūryje. Kauniečių, turinčių Kauno marias, turbūt kraujyje yra buriavimas ir vandens pramogos, tai visą laiką tas poreikis buvo“, – teigė Kauno vicemeras.

Gerokai suaktyvėjo laivyba ne tik Kauno mariose, bet ir Nemune. Vandens kelių direkcija šiemet atidarė pirmąją savo prieplauką privatiems laivams švartuoti mieste. „Mobilios krantinės, kurios skirtos pramoginiams laivams. Ten vietų 88 laivams iki dešimties, septynių metrų ilgio. Stovi ir mažesni laivai – kateriai, valtys su varikliais“, – aiškino Vandens kelių direkcijos laivybos direktorius.

Kauno vicemeras sakė, kad laivams nebetelpant jau tvarkomi dokumentai naujos prieplaukos statyboms. „Mes turime visą parengtą techninį projektą ir tolimesnei plėtrai, tačiau, žinoma, ta plėtra turi būti subalansuota. Artimiausiu metu, jei pasieksime pilną užimtumą, tai turės prasidėti ir kitų etapų darbai“, – vardijo A. Palionis.

Planuojama, kad vien savivaldybės valdomoje prieplaukoje ją padidinus būtų galima sutalpinti per pusę tūkstančio laivų.