Metų statistika

Kauno Kelių policija praneša, kad praėjusiais metais įvyko 3815 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo beveik 630 žmonių. Statistika rodo, kad beveik 30 sužalotų žmonių mažiau nei 2016 metais.

„Praėjusiais metais eismo įvykių įvyko net keliais šimtais mažiau. Tačiau eismo saugumo situacija praktiškai nepagerėjo. Įvykiuose vis dar nukenčia panašus skaičius žmonių. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad pernai apie 50 proc. sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų“, – praėjusių metų eismo įvykių statistiką komentavo Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.

2017 metais buvo mažiausias žuvusiųjų skaičius per pastaruosius dešimt metų.

Iš viso 2017 metais Kauno regione žuvo 26 eismo dalyviai. Daugiausia jų, net 12, buvo pėstieji, 9 – vairuotojai, likę – dviratininkai, keturračių ar motociklų vairuotojai. Pastebima, kad net 8 pėstieji partrenkti tamsiuoju paros metu. Žuvusių pėsčiųjų amžiaus vidurkis yra apie 47 metus.

„Respublikoje žuvusiųjų skaičius keliuose išliko panašus skaičius, tačiau Kaune žuvo 8 žmonės, tai dviem mažiau nei 2016 metais. 2017 metais buvo mažiausias žuvusiųjų skaičius per pastaruosius dešimt metų. Tendencijos gerėja, nes 2014 metais Kauno keliuose žuvusiųjų buvo dvigubai daugiau“, – toliau komentavo V.Lukošius.

Jis tikino, kad žmonių neatsakingumui ribų nėra, nes net trys pėstieji žuvo dėl to, kad tiesiog gulėjo ant gatvės, tad tokiose situacijose negalima kaltinti kitų eismo dalyvių.

Daugiausia pėsčiųjų žuvo sausio ir liepos mėnesiais. Vasarį, birželį ir gruodį nežuvo nė vienas eismo dalyvis.

Kiti pažeidimai

Policija suskaičiavo, kiek Kaune ir rajone praėjusiais metais nubaudė eismo dalyvių, kurie nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Pagal statistiką, administracinės atsakomybės už greičio viršijimą sulaukė beveik 40 tūkst. vairuotojų. Jie išaiškinti naudojant įvairius greičio matuoklius. Sulaikyta daugiau kaip 800 neblaivių vairuotojų. Praėjusiais metais prie vairo sustabdyti 1236 vairuotojai, kurie neturėjo teisės vairuoti. Taip pat nemažas dėmesys skirtas pėstiesiems, kurie ne vietoje kerta gatvę. Tokių atvejų buvo apie 950. Už neužsegtus saugos diržus nubausta beveik 1500 žmonių.

„Teigiamai nuteikia skaičiai, kuomet iš įvykio vietos pasišalino vairuotojai, tokių atvejų mažėja. 2017 metais tokių atvejų buvo 1230, o 2016 metais – beveik 1400. Tokias tendencijas gali lemti, jog yra įvairios priemonės, kurios fiksuoja pažeidimus, todėl padidėja tikimybė išaiškinti atsakomybę“, – sakė V.Lukošius.

Kelių policijos valdybos viršininkas tikino, kad praėjusiais metais nemažai dėmesio skirta ne tik eismo saugumo užtikrinimui keliuose, bet ir įvairioms visuomenės švietėjiškoms akcijoms. Pernai Kelių patrulių kuopa vykdė 129 priemones, turėjo 97 palydas, 5 policinės priemonės vykdytos su kitų apskričių pareigūnais. Taip pat dėmesys skirtas ir mažiesiems eismo dalyviams, jie sugaus eismo mokyti specialiose klasėse.

Šių metų prioritetai

V.Lukošius tikino, kad ir toliau bus tęsiamos švietimo akcijos, bus vykdoma pėsčiųjų kontrolė, eismo tyrimų kokybės derinimas, didesnis dėmesys bus skirtas ir kalbantiems mobiliaisiais telefonais.

Kauno miestas taip pat sieks ir toliau diegti įvairias priemones, kurios padeda užtikrinti saugumą keliuose. Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis tikino, kad 2018 metais Kaunas į eismo saugumą investuos ne mažiau nei praėjusiais metais.

2017 metais į eismo saugumą investuota tris kartus daugiau nei 2016 metais.

„2017 metais į eismo saugumą investuota tris kartus daugiau nei 2016 metais. Buvo nuolat atnaujinamas juodųjų dėmių žemėlapis. Tai daroma pasitelkiant ekspertus, kurie parenka tinkamiausias eismo saugumo priemones. Šiemet biudžeto projekte numatyta panaši suma, kaip ir praėjusiais metais, tad bus nemažinamas tempas“, – sakė R.Mikaitis.

„Naujos atsirandančios eismo pažeidimų rūšys, tai – nepilnamečiai su motoroleriais. Tas šiemet daug dėmesio skirsime švietimui“, – pridūrė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Eismo specialistai aiškino, kad praėjusias metais Kaune buvo padaryta tikrai nemažai darbų, kurie pagerino eismo sąlygas mieste ir sumažino avarijų tikimybę.

„Pernai 321 perėja papildomai apšviesta LED apšvietimu. Iki to mieste buvo maždaug 150 apšviestų perėjų. Šių metų gale turėtų būti apšviesta 95 proc. perėjų. Liks tik tos, kuriose nėra didelio pėsčiųjų srauto“, – sakė P.Keras.

R.Mikaitis atkreipė dėmesį, jog eismo saugumui prisidėjo ne tik apšviestos perėjos, bet ir įrengti atitvarai, kurie nukreipia žmones link pėsčiųjų perėjų ir neleidžia gatvių kirsti bet kur.

Specialistai tikino, kad 76 juodosiose dėmėse jau yra įdiegtos įvairios priemonės, 18 dar nespėta, bet šiemet planuojama jas sutvarkyti.

Sankryžų rekonstrukcija

Šiais metais nemažas dėmesys bus skiriamas pavojingų sankryžų sutvarkymui. Planuojama, kad šiemet bus rekonstruota vadinamoji Muravos sankryža, kurioje susikerta Savanorių, Pramonės ir Šiaurės prospektai. Taip pat dėmesio sulauks ir Savanorių bei Taikos prospektų sankryža. Čia ketinama rekonstruoti šviesoforus. Sutvarkius abi minėtas Savanorių prospekto sankryžas, tikimasi pagerinti žaliosios bangos eismą.

Sankryžos bus tvarkomos ir kituose Kauno rajonuose. Šiemet Verkių ir Prancūzų gatvių sankryžoje bus įrengiama žiedinė sankryža, šviesoforas atsiras R.Kalantos gatvėje. Taip pat eismas bus gerinamas ir itin judrioje Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos gatvių sankryžoje.

„Iš viso šiemet planuojame įrengti aštuonis naujus šviesoforus ir dar 18 sankryžų rekonstruoti“, – tikino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.