Per Amalių pervažą dažnai važiuojantys ir spūstis keiksnojantys vairuotojai galės atsipūsti – jos nebeliks, nes "Rail Baltica" vėžė gerokai pakoreguos eismo maršrutus ir, atrodo, pajudins iš mirties taško seniai piešiamą Kauno pietrytinį aplinkkelį.

Neliks senų pervažų

Nors oficialiai "Rail Baltica" geležinkelio vėžė nuo Lenkijos iki Kauno išbandyta vasaros pabaigoje, kada galėsime keliauti į Lenkiją, dar nežinia. Lenkai dar turi nemažai nuveikti, o Kaunas jau imasi namų darbų tolesnei šio greitojo geležinkelio plėtrai.

Kitą savaitę bus prašoma miesto tarybos pritarimo keturių transporto infrastruktūros objektų statybai, kurie iš esmės keis transporto maršrutus pietrytinėje miesto pusėje – per greitojo geležinkelio bėgius negali važiuoti automobiliai ar vaikščioti pėstieji, tad bus įrengiami tuneliai ir viadukai, o kad jais būtų galima naudotis, reikia suremontuoti arba naujai nutiesti kai kurių gatvių atkarpas.

Jeigu miesto politikai pritars, 40 m pločio tunelis po geležinkeliu turėtų sujungti rekonstruotas Chemijos ir R.Kalantos g. atkarpas maždaug už 600 m nuo dabartinės Amalių pervažos Kauno marių link. Automobiliai per probleminę Amalių pervažą nebevažinės, o šalia jos ketinama įrengti tunelį pėstiesiems, dviratininkams ir specialiajam transportui – policijos bei greitosios medicinos pagalbos automobiliams.

Palemono ir Marių g. sujungs mažesnis tunelis po geležinkelio bėgiais, o 1,3 km ilgio Marių g. atkarpa nuo šio tunelio bus iš esmės sutvarkyta iki tos geležinkelio pervažos, kuri dabar veda į Palemoną. Šios pervažos nebeliks visai.

"Permainos laukia ir atkarpoje nuo Masiulio g. ties hidroelektrine iki Ateities pl. ir Palemono g sankryžos – čia bus tiesiama gatvė kaip viena pietrytinio aplinkkelio dalis, nuo kurios ateityje bus galima tęsti viską, ko reikia", – apie kelerių metų planus kalbėjo savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius

Jo manymu, įgyvendinus šiuos planus, bus išspręstos transporto problemos nuo hidroelektrinės iki Palemono g. ir tai bus vienas iš pietrytinio aplinkkelio etapų. "Ties Amalių gyvenviete ir sodais gerokai sumažėtų transporto srautai ir gerėtų gyvenimo kokybė. Palemone pastatytas intermodalinis terminalas neaprūpintas transporto arterijomis, todėl turime imtis šių darbų", – įsitikinęs. V.Abramavičius.

Pramiegoti negalima

Kadangi kalbas apie pietrytinio aplinkkelio projektą kauniečiai girdi jau ne vienus metus, ar šįkart tie planai išties taps realybe? "Tai tikrai realu. Nemažai parengiamųjų darbų jau esame padarę – detalieji planai parengti arba baigiami rengti, sudarytos komisijos, kurios sprendžia klausimus dėl miško žemės paskirties keitimo, privačių sklypų ir namo, patenkančių į numatytas statybų teritorijas, išpirkimo reikalus. Tikrai nesėdime rankų sudėję, nuolat vyksta bendravimas ir su Susisiekimo ministerija", – vardijo V.Abramavičius.

Jo teigimu, delsti išties nėra ko, nes bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" jau kitų metų rudenį planuoja turėti darbų rangovą "Rail Baltica" geležinkelio jungčiai su Vilniumi statyti, o darbai turėtų prasidėti 2017-ųjų pavasarį.

"Iki 2016 m. rudens ir mums reikia rasti rangovą planuojamiems darbams, nes to nepadarius, geležinkelis eis ir nueis, o mes liksime su senomis ir užsikimšusiomis gatvėmis ar visai be jų, nes greitojoje geležinkelio trasoje vieno lygio pervažų nebegalės būti", – grėsmę įvardijo savivaldybės atstovas.

V.Abramavičius vis dėlto labiausiai nerimauja dėl miško paskirties pakeitimo ir privačių sklypų bei namo išpirkimo. "Miško paskirties pakeitimas Marių g. gali užtrukti ir iki pusės metų. Tai ilgai trunkanti procedūra. Prie Amalių pervažos reikia išpirkti vieną namą, o Marių g. rekonstrukcija eis per pustrečio privataus sklypo. Jų išpirkimas ar paėmimas visuomenės poreikiams gali užtrukti", – užsiminė Statybos skyriaus vedėjas ir pridūrė, kad preliminarūs pokalbiai su savininkais jau įvyko ir tikimasi, kad su žmonėmis pavyks susitarti gražiuoju.

"Projektai yra rengiami, bet statybos leidimą darbams pradėti gausime tik tuomet, kai jau būsime išsprendę visus reikalus dėl privačių objektų ir miško", – pastebėjo V.Abramavičius.

Ramybės nebus

Keblumų gali kilti ir įgyvendinant Ateities pl. tęsinio nuo Palemono iki T.Masiulio g. ties hidroelektrine statybas. "Darbus ten reikės vykdyti po to, kai jau bus nutiesta siaurojo geležinkelio vėžė, nes vienu metu dirbti fiziškai bus neįmanoma. Kita vertus, ta gatvės atkarpa irgi palies privačius sklypus", – pastebėjo V.Abramavičius.

Anot jo, sklypų vertė nėra labai didelė, tačiau jau numanoma, kad ne visi sklypų savininkai bus patenkinti tokiais savivaldybės užmojais. "Bendrajame plane ten gatvė planuota jau seniai ir žmonėms buvo žinoma, kad ten važinės ne tik traukiniai – nutiesus gatvę ten tikrai nebus rami vieta", – priminė Statybos skyriaus vedėjas.

Ateities pl. tęsinys turėtų būti 3,6 km ilgio. Sankryžose su T.Masiulio, R.Kalantos ir Palemono g. reikės įrengti naujus viadukus, tad šiai pietrytinio aplinkkelio atkarpai reikės daugiausia pinigų – preliminariai apie 5,7 mln. eurų.

Tikisi valstybės pagalbos

Kadangi visų šių objektų statybos susijusios su greitojo europinio geležinkelio "Rail Baltica" jungtimi su Vilniumi, finansuojama ES lėšomis, tikimasi nemažos finansinės pagalbos ir iš sostinės.

Rugsėjį Kaune lankęsis susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas jau turėjo progą įvertinti Kauno savivaldybės planus. "Kauno dienos" žiniomis, kalbėta apie galimybę skirti pinigų transporto infrastruktūros objektų statybai ir iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, ir iš Valstybės investicijų programos (VIP). "Viceministras sakė mums planuoti ir skaičiuoti, o jis pažadėjo surasti galimybių finansuoti", – užsiminė savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas.

Anot V.Abramavičiaus, savivaldybė pati finansuoja visų keturių objektų projektavimo darbus. Pinigų teks surasti sklypų ir vienam namui išpirkti arba paimti visuomenės poreikiams. 4,7 tūkst. eurų jau sumokėta už žalą gamtai, nes tiesiant Marių g. atkarpą reikės iškirsti palei geležinkelį miško paskirties žemėje augančius medžius ir krūmus. "Vis dėlto, tai nėra didelės sumos. Didžiąją dalį sudarys statybos darbai, bet, palyginti su Panemunės tiltu, kuriam reikėjo 32 mln. eurų, šiems darbams reikės apie 10 mln. eurų, tačiau tiksli suma paaiškės įvykus darbų pirkimo konkursams", – dėstė Statybos skyriaus vedėjas.

Kaunas neliks vienas?

"Kaunas jokiais būdais neliks vienas su tokiais dideliais darbais, nes tai valstybinės reikšmės objektas ir dalį atsakomybės dėl visų gatvių pertvarkymų, kurie susiję su "Rail Baltica" statyba, prisiima Susisiekimo ministerija", – tikino susisiekimo viceministras A.Žvaliauskas.

Anot jo, su savivaldybės vadovais kalbėta keletą kartų, analizuota, atsižvelgta į esamą situaciją, kad būtų patenkinti ir Kauno savivaldybės, ir "Rail Baltica" projekto poreikiai. A.Žvaliauskas prasitarė jau pasirašęs raštą, kuriuo ministerija atsakė į Kauno savivaldybės prašymą. "2016 m. numatyta finansuoti tris objektus, susijusius su "Rail Baltica" ir su Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Tai Rokų viadukas, Jiesios tiltas ir tilto per hidroelektrinę rekonstrukcija. Kitąmet numatyta šiems objektams skirti apie 5 mln. eurų iš tikslinių lėšų", – įvardijo viceministras. Anot jo, dar 750 tūkst. eurų Kaunui teks, kad būtų užbaigti ir apmokėti Panemunės tilto statybos ir Tilto g. rekonstrukcijos darbai.

A.Žvaliauskas pritaria, anot jo, ne kartą Kauno mero Visvaldo Matijošaičio išsakytai nuomonei, kad vienas svarbiausių taškų, kurį reikia sutvarkyti, tai kelias nuo Garliavos per hidroelektrinę iki kelio A1 – vadinamasis Kauno pietrytinis aplinkkelis. "Intensyviai dirbame su Kauno savivaldybe, kad jie paruoštų laiku visus reikalingus dokumentus. 2017 m. bus paties geležinkelio statybos pradžia, greta, aišku, eis ir tas pietrytinis aplinkkelis. Bet kokiu atveju, didieji darbai užtruks tikriausiai ir iki 2019 m.", – svarstė viceministras.

Pasiteiravus, ar dabartiniai pažadai dirbti išvien su Kauno savivaldybe ir skirti lėšų tokių objektų statyboms nebus pamiršti po kitų metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, viceministras tikino kalbantis tik tai, kas jau yra numatyta. "Jokių pažadų negaliu dalyti – tai ne mano darbas. Tai yra ir Susisiekimo ministerijos interesas, ir Kauno savivaldybės interesas. Dėl to nuolat bendraujame, konsultuojamės, norime rasti optimaliausią variantą, priimtiną visiems ir mažiausiai nepatogumų sukeliantį žmonėms. Kitiems metams tikrai skirsime finansavimą", – aiškino ministerijos atstovas.